Varžybas lydėjo liūtys, 40 laipsnių karštis, sudėtinga navigacija, įtemptas naktinis greičio ruožas ir netikėti gedimai.
Didžiausi iššūkiai prasidėjo jau pirmą dieną – sugedo pasikalbėjimo įranga
„Varžybos vyko miškinguose Lenkijos poligonuose, kuriuose netrūko smėlingų vietų ir tankų išvažinėtų vėžių, patvinusių nuo lietaus. Jau pirmą dieną poligono provėžos buvo pilnos vandens. Kadangi mūsų bagis yra be priekinio stiklo, buvome kiaurai šlapi“,– pasakoja prie vairo sėdėjęs Dalius.
Tai, kad patys šlapo nebuvo didžiausia problema.
„Prieš varžybas pagalvojau, ką reiktų daryti, jeigu sugestų pasikalbėjimo įranga. Nepatikėsit! Taip ir nutiko! Pirmojo važiavimo metu sušlapome ne tik mes, bet ir pasikalbėjimo įranga, kuri nuo vandens sugedo. Didžiąją dalį greičio ruožo, apie 100 km, važiavimas vyko ženklais – viena ranka rodžiau kelią”,– didžiausią iššūkį įvardija šturmanas Romualdas.
Ne tik neveikianti pasikalbėjimo įranga trukdė duetui, bet ir teisingą kelią rodyti buvo sudėtinga, nes kelio knygos lapai taip sušlapo, kad buvo sudėtinga versti lapus.
„Pasiklydome vienoje vietoje ir radome kelią tik iš trečio karto. Kai taip nutinka, reikia važiuoti iki kito posūkio, kad įsitikintum, ar atradai teisingą kelią. Šiuo atveju artimiausias posūkis buvo už 1,3 km, kuris vėl mums netiko. Viso nuvažiavome papildomai 4 km, kol atradome teisingą kelią, o kiekvienas toks kilometras ir jam sugaištas laikas yra aukso vertės siekiant geriausio rezultato“,– apie painią navigaciją pasižyminčias varžybas pasakoja Romualdas.
Nepaisant pirmos dienos nuotykių, „Specialist racing team“ komandą atstovaujantys sportininkai dienos finišą pasiekė antri iš 57 lengvųjų bagių kategorijos dalyvių. O antroji diena buvo dar sėkmingesnė.
Antrą dieną lydėjo sėkmė – lietuvių ekipažas finišavo pirmas
Nors pirmąją dieną netrūko iššūkių, antroji buvo pergalingai sėkminga – pakeitęs pasikalbėjimo įrangą ekipažas važiavo greitai. Įveikę 40 laipsnių karštį, dulkes ir duobes finišavo pirmieji.
„Antrą dieną spaudžiau greičio pedalą iki galo, kad naktiniame greičio ruože startuotume iš aukštesnės pozicijos ir gautume mažiau dulkių iš priešais važiuojančių“, – pasakoja Dalius.
Sunkiausiomis trečią ir ketvirtą dienomis vėl lietus bandė paskandinti lietuvių sėkmingą važiavimą
Antrą dieną kaitino saulė, bet trečią dieną vėl lijo. Trasoje susikaupė daugybė balų, todėl naktiniame greičio ruože Daliaus ir Romualdo ekipažą prausė vanduo. Vėl sušlapo ir nebeveikė pasikalbėjimo įranga, bet sportininkai jau mokėjo važiuoti be jos.
„Naktinis važiavimas buvo sunkiausias ne tik dėl lietaus, bet ir dėl sudėtingo matymo ir navigacinių iššūkių. Šiame greičio ruože gavome 5 minutes baudos už nepaimtą vieną tašką. Trasoje reikėjo daryti vingį, o mes nukirtome kampą net to nesupratę,“– pasakoja Romualdas.
Ekipažas pasikalbėjimo įrangos problemas išsprendė izoliavę laidus ketvirtą dieną. Kelio knygą įlaminavo lipnia juosta.
Miškuose vos ėjo pravažiuoti, mašinos klimpo trasoje. Ketvirtos dienos pabaigoje vyrai džiaugėsi išbridę iš purvinų trasų ir pasiekę finišą, bet nenumanė, kas jų laukia penktą dieną.
Penktos dienos finišas kabojo ant plauko
„Penktosios dienos pirmo greičio ruožo pradžioje įlėkėme į duobę ir netekome priekinio pusašio. Todėl 90 kilometrų važiavau saugiu režimu. Likus 20 kilometrų iki pirmojo dienos finišo iškrito ir galinis pusašis. Kaip tyčia pasitaikė kalvų, į kurias vos užkilome. Kadangi trasos buvo sausesnės tą dieną, buvo galima greičiau važiuoti, bet gedimas mus pristabdė, greičio ruožą pabaigėme su vienu varomu ratu. Ar pasieksime finišą – šis klausimas neramino visą kelią“, – įtemptą dieną prisimena Dalius.
Po pirmo dienos greičio ruožo „Jonelio ATV pro serviso“ mechanikai greitai sutvarkė techniką ir ekipažas sėkmingai tęsė varžybas. Laukė paskutinė šeštoji važiavimo diena.
Šeštoji diena – nuleista padanga ir pergalės lietus
Nors paskutinė diena ekipažui buvo sėkminga, tik finišavę sportininkai pamatė, kad grįžo su subliuškusia padanga.
„Važiavome labai gerai, rimtų klaidų nedarėme, technika atlaikė nepriekaištingai. Savo tiesioginius konkurentus lengvai aplenkėme, tačiau buvo ekipažų, lenktyniaujančių visiškai kita technika. FIA pasaulio „Rally Raid“ čempionatuose ir Dakare lengvieji bagiai yra skirstomi į dvi grupes.
Pirmoji yra T4 klasė – gamykliniai bagiai. Juose variklis, greičio dėžės, dalys yra originalios, o pakeisti yra tik saugos komponentai: sėdynės, diržai, saugos rėmas. Antroji grupė yra T3 klasė – bagių prototipai, kuriuose galima daryti daug techninių pakeitimų.
Šiose lenktynėse lengvieji bagiai nebuvo išskirti į dvi klases, todėl pagrindiniai mūsų konkurentai ir buvo pastarosios klasės technika važiuojantys sportininkai. Jų bagiuose yra įdėtos sekvencinės greičio dėžės, kai tuo tarpu mes važiuojame variatoriumi. Sportinės greičio dėžės leidžia išvystyti apie 30 km/h didesnį greitį“, – apie pagrindinių konkurentų techniką pasakoja Dalius.
Daliaus ir Romualdo ekipažui kirtus paskutinės dienos finišą, prasidėjo stipri liūtis. Pergalės lietus leido džiaugtis – sportininkai užėmė garbingą antrą vietą tarp 57 savo kategorijos dalyvių.
„Specialist racing team“ komandos vardą garsino ir motociklų (enduro) klasėje važiavęs Nerimantas Jucius. Jis antrą kartą tapo šio ralio pirmos vietos nugalėtoju, įveikęs 41 finišavusį savo kategorijos varžovą.
