Per karantiną – darbas Dariaus Biesevičiaus dirbtuvėse
Ekipa į „AMP Sand Box“ varžybas užsiregistravo visai netikėtai, mat karantinas gerokai sujaukė pirminį komandos renginių planą šių metų sezone.
„CFMOTO Factory Racing Team“ komanda šioms varžyboms delegavo du savo atstovus – Antaną Kanopkiną, vairavusį motobagį „CFMOTO ZFORCE 1000 SPORT“ ir Adomą Gančierių, kuris sėdo ant „CFMOTO CFORCE 1000“ keturračio.
„Šių metų renginių kalendorius apskritai keičiasi jau kiekvieną savaitę. Atidėti renginiai dabar gauna naujas datas, lipa ant kitų renginių, tad kol kas visai nebeaišku, kur ir kada šiemet važiuosime.
Taigi, dabar planai yra važiuoti visur, kiek įmanoma daugiau, kiek tik leis galimybės. Ir į maratonus, ir į štai tokius renginius. Svarbiausia toliau testuoti techniką, ieškoti jos patikimumo.
Per karantiną nesėdėjome sudėję rankų. Buvo patobulintas bagis – padidinta galia, patobulinta važiuoklė, stabdžiai. Viską darė Dakaro inžinierius, legenda Darius Biesevičius.
Iki turbininių „Can-Am“ mums dar trūksta kaip iki mėnulio, ten technika jau kito kalibro, bet šiai dienai esame jau daug stipresni nei buvome iš pradžių“, – sakė Antanas Kanopkinas.
Treniruotę sustabdė plyšęs diržas
Varžybos „smėlio dėžėje“ prasidėjo treniruotėmis. Jos abiems ekipos nariams klostėsi skirtingai. Adomas Gančierius keturračiu trasoje apsukęs keletą ratų išvažiavo atgal į dalyvių parką ir tvirtino, kad situacija jam aiški, tad nusprendė pataupyti jėgas ir techniką finaliniam važiavimui.
Tuo metu Antanas Kanopkinas trasoje sustojo ne savo noru. Įveikus daugiau nei pusę treniruotės nutrūko jo bagio variatoriaus diržas. Tačiau lenktynininkas tame įžvelgė ir teigiamas puses – diržas trūko ne finale, bet per treniruotę, o tuo pačiu paaiškėjo ir maksimali diržo tarnavimo trukmė važiuojant smėlyje.
„Diržą teoriškai reikėtų keisti prieš kiekvienas varžybas. Mano tikslas buvo sužinoti diržo galimybes ir darbo laiką smėlyje. Iki tol per treniruotes jis būtent ir naudotas tik smėlio trasose.
Dabar aš puikiai žinau, kad smėlyje, koviniu režimu diržas gali atlaikyti 300-350 km. Jeigu kalbėti apie Dakarą, tai ten per dieną diržą keisti reikėtų du kartus“, – tvirtino Antanas Kanopkinas.
Finišas ant prizininkų pakylos
Nors Antano Kanopkino motobagis „ZFORCE 1000 Sport“ ant popieriaus buvo silpniausiais iš visų startavusių motobagių, tačiau lenktynininkui pavyko pasiekti prizinę vietą. Susumavus dviejų važiavimų metu pasiektus rezultatus pilotas buvo klasifikuotas trečioje „Side by Side“ įskaitos vietoje ir lipo ant podiumo.
„Mūsų įsibėgėjimas iki 100 km/val. yra 7,5 sekundės, „Can-Am“ – 3 sekundės, tai apie startą net nėra ką ir kalbėti. Oponentai iškart išsiveržė, tai važiavau iš paskos jų. Vėliau padariau klaidą, tai dar aplenkė „Polaris“ ekipažas. Likau paskutinis.
Taip ir važiavo visi savo varžybas – kovojo su savimi ir su technika. Ta technika pas kiekvieną pamažu gedo ir lūžo. Pirmasis „nusirašė“ „Can-Am“, paskui sustojo „Polaris“. Vėliau sugedo ir dar vienas „Can-Am“.
Tai rodo, kad tokio pobūdžio varžybose svarbiausias dalykas yra ne tik greitis, bet ir patikimumas. Greičio smėlyje mums šiai dienai tikrai trūksta, o su patikimumu stipriai dirbame ir tikrai jau esame pasistūmėję į priekį. Faktas, kad su turbininiais motorais kovoti sudėtinga, bet galime būt konkurencingi patikimumo klausimu“, – pasakojo Antanas Kanopkinas.
Finalą apsunkino nesėkmingas startas
Finale šiek tiek sėkmės ir poros vietų iki prizininkų podiumo pritrūko komandos keturratininkui Adomui Gančieriui. Finale jam nesusiklostė startas, tad į trasą lenktynininkas pajudėjo iš rikiuotės galo.
Po finišo Adomas Gančierius tvirtino, kad toks scenarijus gerokai komplikavo važiavimą, nes „AMP Sand Box“ trasoje vietų lenkimams nedaug, o važiavimas iš paskos varžovo, renkant jo pakeltą smėlį, po kurio laiko peraugo į aušinimo problemas ir teko mažinti tempą.
„Šiaip varžybų formatas man patiko. Vien smėlis, daug pakilimų ir nusileidimų. Greičio nedaug, bet daug posūkių, reikia manevringumo. Finale po pusvalandžio pradėjo kaisti variklis, nes prastai startavau ir teko vytis bei lenkti varžovus. Smėlis užnešė radiatorių, įsijungdavo ribotuvas. Tekdavo vieną ratą važiuoti ramiai, variklis ataušdavo ir vėl buvo galima lėkti. Taip ir važiavau.
Yra ir šiek tiek kovos randų. Pamečiau galinį žibintą ir galinės dėžės dangtį. Reikės eiti atsikasti iš po smėlio. Pastebėjau, kad tokiai trasai reikia dar kitaip perreguliuoti amortizatorius, nes dabartiniai nustatymai labai svaidė po trasą. Buvo išties sunku. Rankų, kojų nejaučiu, bet tikrai patiko.
Dabar tai buvo puiki treniruotė, žinosime, kaip ruoštis tokioms trasoms. Mano klasėje startavo 15 keturračių, tai didžiąją dalį pavyko aplenkti. Kai kurie nenorėjo praleisti, tai teko ir į galą pabaksnoti.
Šiaip lenkimai šitoje trasoje yra tikrai sudėtingi. Aplenkti gali kopose važiuodamas kitu kampu, bet tada rizikuoji nusiridenti. Buvo tikrai sunkios ir įdomios varžybos bei gera patirtis“, – įspūdžiais dalijosi Adomas Gančierius.
Dar vienas „CFMOTO Factory Racing Team“ ekipos narys Dalius Mockapetris šiose varžybose perėmė komandos stratego pareigas bei padėjo pasiruošti startams, tačiau pats prie senesnės kartos „ZFORCE 1000“ motobagio vairo šįkart nesėdo.
