D.Butvilas: „Lietuva pralošė nenorėdama ralyje bendradarbiauti su lenkais“

Vienas greičiausių Lietuvos ralio lenktynininkų Dominykas Butvilas praėjusį savaitgalį sėkmingai varžėsi Lenkijos ralio čempionato antrajame etape „Rajd Gdansk Baltic Cup“ ir iškovojo 2-ąją vietą. Šis etapas buvo numatytas ir pirminiame 2017 Lietuvos ralio čempionato kalendoriuje. Vis dėlto po konfliktų ir ilgų diskusijų Lietuvos ralio komitete, sprendžiančiame Lietuvos ralio varžybų grafiką, bendro Lietuvos ir Lenkijos etapo idėjos buvo atsisakyta.
Dominyko Butvilo treniruotė su „Škoda Fabia R5“
Dominykas Butvilas / Justo Lengvino nuotr.

Po varžybų į Lietuvą grįžęs D.Butvilas dalijasi nusivylimu, jog Lietuvos ralio kalendoriuje buvo atsisakyta žengti į Lenkijos trasas.

„Noriu pasidalinti mintimis po praėjusio „Gdansko ralio“. Manau, tai turi išgirsti kiekvienas, kas bent kiek susijęs su raliu Lietuvoje. Mūsų sportas dažnai apipintas gandais ir legendomis, todėl patariu nepraleisti progos išgirsti dar vieną nuomonę.

2017 m. Lietuvos ralio čempionato kalendoriaus projektuose ralis Gdanske buvo numatytas kaip bendras Lietuvos – Lenkijos ralio etapas, o lenkai turėjo atvažiuoti į bendrą etapą Žemaitijoje. Dėl perversmų Lietuvos automobilių sporto federacijos Ralio komitete, dėl „ralio bendruomenės pasipriešinimo“ šis projektas nebuvo įgyvendintas. Dalis žinomų lenktynininkų garsiai pasakojo, kokie Gdansko keliai baisūs, kad ten gerų ruožų išvis nėra, gąsdino, kad lietuviai nuvykę ten tik sugadins savo techniką ir „nėra ten ko važiuoti“.

Dominykas Butvilas ralyje „Rajd Gdansk“
Dominykas Butvilas ralyje „Rajd Gdansk“

Jeigu esate iš tų, kurie pasidavė šiai perversmo psichozei ir paklausėte klaidingų kalbų – esate prie nukentėjusių. Ir Jus apgavo. Eilinį kartą vietoj Gdansko ralio buvo pasirinktas „Talsio ralis“ Latvijoje. Tas pats ralis kaip ir kiekvienais metais, su tais pačiais iki skausmo pažįstamais greičio ruožais. Jau ėjome tuo keliu, ką mums tai davė? Kodėl nepabandyti kažko naujo?

Gdansko ralio greičio ruožai buvo labai techniški. Jokių beviltiškų tiesiųjų, griovių ar duobių. Danga keitėsi kas kelis kilometrus, taip pat ir kelio plotis, ritmas

Gdansko ralio greičio ruožai buvo labai techniški. Jokių beviltiškų tiesiųjų, griovių ar duobių. Danga keitėsi kas kelis kilometrus, taip pat ir kelio plotis, ritmas. Būtent tai yra vienas didesnių ralio išskirtinumų. Po pirmo pravažiavimo, kelias tik truputį prasivalė, neatsirado nei vienos vėžės, nekalbant apie kelio braukimą dugnu. Visur kietas gruntas, dėl to net vietomis darėsi slidu. Palyginimui – Talsio ralio ruožai važiuojami antrą kartą dažnai būdavo čiuožimas dugnu per didelius akmenis.

Lietuva eilinį kartą pralošė, pasirinkdama seną gerą saugų variantą. Bet tai nėra ėjimas į priekį. Kitais metais, lenkai gal jau būtų atvažiavę į du etapus, didėtų dalyvių skaičius raliuose, ekipažai atvažiuotų treniruotis ir galima būtų plėtoti bendradarbiavimą.

Dominykas Butvilas ralyje „Rajd Gdansk“
Dominykas Butvilas ralyje „Rajd Gdansk“

Nebūtina manimi tikėti, geriausia nuvažiuoti ir patikrinti. Jei neturite tokios galimybės, bent jau kitą kartą, kai eis kalba apie lenkišką ralį, būsite išgirdę dar vieną nuomonę. O tiksliau – dvi. Mano ilgametis šturmanas R. Vaitkevičius mano lygiai taip pat, o jis yra matęs šimtus skirtingų trasų ir Lietuvoje, ir užsienyje.

Kai neini į priekį – judi atgal. Tad rekomenduočiau žiūrėti toliau, siekti tobulėjimo ir nebijoti kovoti naujose trasose su daugiau konkurentų, kurie mus verčia tik dar labiau stengtis.“

Edgaro Buiko nuotr./Mantas Babenskas
Edgaro Buiko nuotr./Mantas Babenskas

Prie D.Butvilo nuomonės netrukus prisijungė ir Mantas Babenskas – buvęs LASF Ralio komiteto narys iki perversmo prieš šį sezoną. Jo komentaras žemiau:

Estai draugauja su suomiais, latvių čempionatas vietinių dalyvių prasme skurdus, o Baltarusijoje ralio lygis toks pats, kiek gyvybės požymių yra pas Raudonojoje aikštėje gulintį Leniną

„Norėčiau pakomentuoti truputį plačiau: Lietuva automobilių ralyje yra tarsi sala be patikimų strateginių partnerių. Estai draugauja su suomiais, latvių čempionatas vietinių dalyvių prasme skurdus, bet jie pritraukia daug užsieniečių savo sporto ambasadorių dėka. Baltarusijoje ralio lygis toks pats, kiek gyvybės požymių yra pas Raudonojoje aikštėje gulintį Leniną. Švedija – už Baltijos jūros, Ukraina – per toli. Rusija? Na, tankų sporto mums lyg ir dar nereikia.

Vienintelis stiprus partneris galėjo būti Lenkija, tačiau jie iki šiol daugiausia rengė asfaltinius ralius, o tai buvo kliūtis, panaši į skirtingo pločio geležinkelio vėžę tarp mūsų valstybių.

Taip buvo iki pernai metų, kai lenkai nusprendė, jog jiems reikia žvyrinių ralių ir daugiau patirties ant šios dangos. Kadangi jie tokį ralį teturėjo vieną (ir tai ,pirmą blyną) – atsisuko į Lietuvą, kaip partnerę, su kuria galima būtų rengti bendrus etapus. Taip gimė mintis, kad sprinte galima toliau sėkmingai bendradarbiauti su latviais, o pagrindiniame čempionate – pritraukti šią 40 mln. gyventojų rinką. Tai būtų 1xWin Lenkijos ir 3xWin Lietuvos dalyviams.

Deja, 27 iš 500 bendruomenės narių sugebėjo įrodyti priešingai ir žmonės, turintys plėtoti ir globoti automobilių sportą, lemiamu momentu praskydo ir neapgynė moderniomis idėjomis vedino komiteto, kurio nariu buvau ir pats.

Kada nors, kai susijungs Šiaurės ir Pietų Korėjos, šiauriečiams taip pat bus labai sunku prisitaikyti prie naujovių ir atsiras begalė joms besipriešinančių ar jų nesuprantančių judėjimų. Bet dabar išvada tokia, kad Lietuva eilinį kartą nuvylė Lenkiją. Tačiau kadangi taip jau yra bemaž visose srityse, tai jie tikriausiai per daug dėl to nepyksta. Tikriausiai jau pavargo pykti ir nebekreipia dėmesio. Mums tai tikrai ne į naudą. Ralyje šiemet ir vėl galėsime “džiaugtis„ 4-5 ekipažais (iš visos 1 komandos) iš Latvijos ir tai bus visa sustabarėjusio bei savanaudiško požiūrio grąža.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis