Paskutinį šiais metais Europos „Le Mans“ serijos savaitgalį Dainius pradėjo treniruotėmis simuliatoriuje Anglijoje. Treneris pilotą įspėjo, kad laukianti trasa labai klastinga ir sudėtinga net ir esant idealiam orui.
„Tai girdėti nebuvo smagu, nes iš orų prognozių nesitraukė stiprūs lietūs, tad į lenktynes išvykau lydimas nerimo“, – prisipažino sportininkas.
Neįkainuojami legendos patarimai
Penktadienį, atskridus į Portugaliją, visų dalyvių laukė vadinamasis „track walk“ – kelių valandų pasivaikščiojimas po trasą, kurio metu lenktynininkai gali apžiūrėti sukčiausias, specifines jos vietas.
Andy Priaulx labai gerai pažįsta „Estoril“ trasą, tad pasivaikščiojimas su juo, išsakytos įžvalgos man gerokai pravertė lenktyniaujant
„Šioje vietoje man nuskilo – į kompaniją mane pasiėmė vienas mano mėgstamiausių lenktynininkų – triskart pasaulio čempionas, britas Andy Priaulx. Andy labai gerai pažįsta „Estoril“ trasą, kurioje vairavimo trajektorijos, esant šlapiai dangai, kardinaliai pasikeičia. Tad pasivaikščiojimas su juo, išsakytos pastabos man gerokai pravertė pasivažinėjimui po to“, – neįkainojamais sporto legendos patarimais džiaugėsi Dainius.
Į chaosą – nesusidraugavus su trasa
Oro sąlygos nepaisė net pasaulinių žvaigždžių trasoje: šeštadienį, prasidėjus treniruotėms, kaip ir buvo galima tikėtis, užėjo stiprus škvalas, virto įvairios trasos konstrukcijos, lūžinėjo medžių šakos, ne vienai, tarp jų ir Dainiaus komandos mašinai, teko „paragauti“ žvyro, todėl treniruotė buvo nutraukta.
Varžybų dieną lenktynininko reikalai klostėsi ne ką geriau: „Aplinkybės susidėliojo taip, kad į trasą išvažiavau joje prieš tai apvažiavęs tik keliolika ratų, kuriuos labiau būčiau pavadinęs pažintiniu turu nei rimtu lenktyniavimu, kuomet išbandai visas savo ir automobilio galimybes. Ne gana to, danga, lyg tyčia, buvo šlapia, danguje ir ant žemės vyko absoliutus chaosas, oras keitėsi drastiškai, tai pylė lietus, tai kepino saulė. Automobiliai iš trasos lėkė be perstojo, kas iššaukdavo daug vadinamųjų „full course yellow“, kurių metu automobiliai turi išsirikiuoti į eilę ir išlaikyti saugų atstumą, neviršydami 80 km/val. greičio“.
Nuo antros vietos – per tašką
Nepastovios oro sąlygos, pasak Dainiaus, buvo tikras išbandymas tiek lenktynininkams, tiek mechanikams, nes pokyčiai trasoje vertė daryti neplanuotus sustojimus ir dažnai keisti ratus.
„Mes, kaip komanda, šįkart padarėme daug klaidų ir į finišą automobilį atridenome ne tokiu tempu, kokiu norėtųsi. Paskutinėse varžybose likome ketvirti, o bendroje čempionato įskaitoje – treti, nuo antrosios vietos atsilikę tik per tašką. Kad to taško kitąkart nebūtų, vakare vykusiuose čempionato apdovanojimuose linkėjome ir sau, ir komandos vadovui Daliui Steponavičiui, – šypsojosi pirmasis lietuvis lenktynininkas „Le Mans Series“ čempionate.
Su pergale Dainių sveikino ir palaikyti jo atskridę bičiuliai, sportininkui padovanoję trofėjų nuo savęs, ant kurio puikavosi tiek „Nugalėtojo“, tiek „Svajonių“ jaunikio titulai. – Gerai, kad šalia savęs turiu bičiulius, kurie man, niurzgai, nėra tokie reiklūs kaip lenktynių trasa.“