Naujausia informacija iš Saudo Arabijos – 15min GAZAS „Facebook“ paskyroje ir specialiame 15min Dakaro ralio polapyje.
Į maratono bivaką neįleidžiami net žurnalistai. Tiksliau, labai nedidelė jų dalis galėjo sausio 15 d. patekti į Šubaitos (Shubaytah) bivaką, nuo Jungtinių Arabų Emyratų sienos nutolusį vos per 10–15 km. Žodžiu, jis įsikūręs visiškame užkampyje.
Uždaras bivakas, į kurį patenka ne visi
Komandų medijos atstovams durys į šį bivaką uždarytos. Tačiau nepriklausoma žiniasklaida, kuri galimai neturi interesų pagelbėti vienam ar kitam dalyviui, gali įkyriai prašytis įleidžiama. Šių metų Dakare vienintelės nepriklausomos žiniasklaidos priemonės iš Lietuvos – 15min GAZAS ir „iGo2Dakar“ duetas. Todėl savo pasiekėme ir leidimą keliauti į maratono bivaką Šubatajoje pagaliau gavome.
Žinoma, buvo šiokių tokių nepatogumų. Keltis 4 ryto, palikti savo automobilį Harado bivake ir 5 valandas dardėti organizatorių autobusu.
Bet yra ir privalumų. Šubaitą supa įspūdingo grožio kopos (iš jų vaikė ginkluoti pasieniečiai), o pakeliui į šį Dievo užmirštą miestelį JAE pasienyje kirtome Tuščiąjį ketvirtį (angl. Empty quarter). Tai visiška dykynė, didžiuliai plotai, kuriuose nevyksta joks gyvenimas. Nebent iš lėktuvo pamatytumėte kopų jūroje juoduojančius apleistus naftos verslovių pastatus.
Ketvirčiu ji vadinama todėl, kad užima ketvirtį Saudo Arabijos Karalystės teritorijos. Natūralu, kad internetas ten neveikia. Arba jo reikia ieškoti su žiburiu. Tad, galima sakyti, pailsėjome ir nuo jo. Nors visą laiką ima nervas, kai negali tiesiogiai sekti Dakaro rezultatų ir tiesiogiai 15min redakcijos kolegoms Tomui Markelevičiui ir Mildai Kolesnikovaitei perduoti to, ką matai, girdi ir spėji užfiksuoti.
O lėktuvą čia paminėjau ne veltui – Dakaro organizatorius ir ypatingus svečius po Saudo Arabiją skraidina kompanija DAT, kurioje dirba lietuviai pilotai ir lėktuvo palydovai. Apie tai – kitame dienoraštyje, nes su tautiečiais pilotais lėktuvu grįžome atgal į civilizaciją.
O dabar – keli pastebėjimai apie uždarą bivaką. Jis turi neabejotiną privalumą – angarus su lovomis ir minkštais čiužiniais, ant kurių suguldomi dalyviai. Iš bivako neišvažiavo net Fernando Alonso, miegojo kartu su visais angare.
Žinoma, Fernando po sausio 15 d. incidento, kai po vertimosi grįžo be stiklo ir lempų, jautėsi kiek suglumęs nuo žiniasklaidos ir dalyvių dėmesio. Bet vėliau įsimaišė į minią ir ramiai valgykloje valgė makaronus.
Natūralu, kad Fernando, kaip ir kitiems virtusiems nuo kopų pilotams, reikėjo automobilius susitvarkyti patiems. Taip, kol žiniasklaida fotografavo, F.Alonso sukiojo varžtus ir galiausiai net pakomentavo situaciją.
Tačiau stiklą jam įdėjo ir kitas problemas padėjo spręsti kiti dalyviai, kurie Dakare važiuoja legaliai, lenktynininkų teisėmis, tačiau iš tiesų yra tik didžiųjų žvaigždžių pagalbininkai. Pagalbą dažniausiai teikia arba „giminiškų“ komandų pilotai, arba T4 klasės sunkvežimiai. Plačiau apie tai.
Todėl ir sakome, kad Šubatajoje miegojome ne po žvaigždėmis, o su žvaigždėmis – šaltame angare ant čiužinių (plačiau – filmuotame pasakojime apie bivaką).
Beje, smagu, kad lietuviai, nepaisant raumenų skausmų ar tirpstančių rankų, stengiasi atsipalaiduoti. Didžiuliai komplimentai Sauliui Jurgelėnui, nejaučiančiam rankos, bet sugebančiam kiekviename interviu pašmaikštauti. Tarkime, kad paskutiniame, 12-ame, etape, leis Vaidotui nesitaupyti, vairuoti taip, kaip jis nori. T. y. negerbti vyresnių, kenčiančių skausmus.
Antanas Juknevičius ne tik apdovanoja „stipriais“ posakiais, bet ir dėl gerų kadrų atsisėda raitas ant Dariaus Vaičiulio kaklo.
Benediktas Vanagas nevengia švietėjiškų akcijų. Tarkime, pildamas degalus jau nebe pirmą kartą parodo, ką reikia daryti su medine lazdele. Pasižiūrėkite.
