Gaila, kad „Šluotos“ ekipažas – dažniausiai ispanakalbiai ir prancūzakalbiai. Negalėjome išsiplėsti, aptardami šio Dakaro žiaurumus. Tačiau skaičiai objektyvūs: per pusę Dakaro iškrito trečdalis motociklininkų. Jei tiksliau, iki 16 d. iš 149 motociklininkų liko tik 93.
Nelinksmas vaizdas ir „Originals by Motul“ (vienišių stovykloje). Daugelis Balio Bardausko bičiulių jau nebevažiuoja. Vienas rodo į sumuštą koją, kitas iki paskutinės akimirkos bando nuslėpti, kad susilaužė šonkaulius. Net į automobilį sėda dejuodamas. Tačiau, vos sėdęs ant motociklo, tarsi įgauna papildomų jėgų.
Vaizdas tikrai įspūdingas. Ir nepilnamečiams kartais nerekomenduotinas pamatyti.
Šiame Dakare buvo visko. Kaip vienoje 15min rubrikos „Gazas“ vaizdo transliacijų sakė Vaidotas Žala, dalis motociklininkų prieš pasitraukdami iš maratono, meldėsi, patekę į fešfešo pinkles. Taip ir sako – 3 km fešfešo baseinas. Gali panerti ir nebeišnerti.
Saulius Jurgelėnas taip pat sakė matęs daugybę tokių, klūpančių ant kelių ir meldžiančių Dievo pagalbos. Todėl Dievas jiems ir atsiunčia „Šluotą“.
Arekipos bivake turėjome progos gyvai stebėti, su kokiu kroviniu, kopose ir smėlynų plynėse surinktu per Dakaro poilsio dieną, grįžta šis sunkvežimis. Man buvo graudu žiūrėti į šias motociklų kapines ir pamestų automobilių dalių rinkinį.
Plačiau apie „Šluotos“ darbą rašiau ir 2018 m. čia.
