– Kokia buvo jūsų karjeros pradžia Dakaro maratonuose?
– Dakaras buvo mano svajone daugelį metų, retsykiais tai priartėdamas, tai nutoldamas. Iš pradžių buvo nelengva, ribojo finansinės galimybės, matėme ir pergalių, ir nesėkmių. Pirmą sykį sudalyvavau Dakaro maratone 2008 metais su Italijos komanda, įtemptai ruošiausi dvejus metus. Tačiau tais metais maratonas buvo atšauktas dėl terorizmo grėsmės. Buvau pasirupšęs ir pasitikintis savimi, todėl nusprendėme dalyvauti Pasaulio čempionate, kuriame po 4 etapų tapome nugalėtojais.
Tai buvo geras ženklas, kad Dakaras yra mano jėgoms. Tris kartus dalyvavau Šilko kelio varžybose, pirmą sykį – kaip šturmanas. Norėjau perprasti maratonų subtilybes, technikos galimybes. Tada nebuvo GPS sistemų, reikėjo gerai skaityti žemėlapius. Taip pat važiavome Rusijos čempionatuose.
– Kelis metus iš eilės Dakare važiavote su „Kamaz“ komanda. Kodėl šiemet
nusprendėte važiuoti su „Tatra“?
– Su „Kamaz Master“ sunkvežimio pilotu važiavau 2011-2013 metais. Tuomet baigėsi 3 metų sutartis. „Kamaz Master“ komandoje šiuo metu didelis dėmesys skiriamas statusui, įvaizdžiui, pageidautina, kad dalyviai būtų Rusijos piliečiai, ir mes su savo rūpesčiais ir pasiūlymais tapome nereikalingi. „Kamaz Master“ komandoje yra jaunų, talentingų rusų lenktynininkų, iš kurių daug tikimasi. Iki šiol su jais palaikau draugiškus santykius.
Tatra mane pakvietė ne tik dalyvauti Dakaro lenktynėse, bet ir padėti tobulinti sunkvežimį. Iš tiesų šiuo metu tai yra standartinis padidinto pravažumo sunkvežimis, kuriam trūksta greičio. Padirbėsime su patobulinimais, suksime kilometrus lenktynėse. Tam pasirašėme trejų metų kontraktą.
– Kada pradėjote važiuoti su „Astanos“ komanda Dakare? Ką veikėte prieš tai?
– Oficialiai dabar aš atstovauju Kazachstano „Astanos“ klubą, kurį globoja prezidentas. Šis klubas suformuotas 2013 metais, prieš tai buvo „Astanos“ komanda, kurios pagrindą sudarė boksas ir lenktyninės mašinos. Šiuo metu klubas „Astana“ jungia 11 sporto rūšių. Visiems sportininkams keliami aukščiausi reikalavimai, būti tarp lyderių. Tai profesionalus klubas, turintis aukštą tarptautinį reitingą.
– Ar „Astanos“ komandoje daug lietuvių?
– Man malonu paminėti Antaną Juknevičių, kuris yra ne tik puikus lenktyninkas su didele patirtimi, bet ir talentingas vadybininkas ir geras draugas. 2014 metų Dakare jis važiuoja T2 klasėje, su tikslu padėti kitiems komandos ekipažams. Iš viso komandoje važiuoja trys visureigiai ir vienas sunkvežimis.
– Kokie šių metų tikslai Dakare? Kas pagrindiniai konkurentai?
– Pats didžiausias konkurentas yra pats Dakaras. Organizatoriai taip parenka greičio ruožus, kad iškristų kuo daugiau nepasiruošusių sportininkų. Mūsų tikslas – ne tik pravažiuoti Dakarą, bet ir būti tarp lyderių. Sunkvežimių klasėje visi sportininkai – ne naujokai, rimtai pasirengę. Niekas skyręs tiek laiko pasiruošimui lengvai nepasiduos, tad kova bus rimta. Pagrindiniai konkurentai bus didžiausios komandos – „Kamaz Master“ pilotai, čekas Aleš Loprais, olandas Gerard de Rooy.
– Ar dalyvaujate kitose autosporto varžybose ir maratonuose?
– 2014 metais dalyvausime Dakare, Šilko kelio varžybose, Pasaulio čempionate. Neretai visur sunku suspėti dėl logistikos, technikos perveržimų, remontų.
– Jungtiniuose Arabų Emyratuose organizuojate vairavimo dykuma mokymus.
Ar sulaukiate didelio susidomėjimo? Kuo šie kursai ypatingi?
– Mokymų projektas JAE pradėtas prieš keturis metus ir yra labai sėkmingas. Treniruotis atvažiuoja ne tik turistai, kurie nori pakovoti su dykuma ir išmokti saugiai vairuoti, bet ir sportininkai, kad patobulintų savo įgūdžius. Paskutiniuose mokymuose dalyvavo ir lietuvis sportininkas Vaidotas Žala, kuris paliko įspūdį kaip išskirtinis, talentingas vairuotojas.
Dykuma, kaip ir kalnai, neatleidžia klaidų, turi išmokti ją gerbti ir mylėti. Tik tuomet galima pajusti smėlynų žavesį. Šiuo metu įsigijome žemės sklypą ir ieškome investuotojų techninės bazės įkūrimui, kurioje būtų ruošiami sportininkai Dakaro maratonui. Nors tai nėra projektas su didžiausia grąža, tačiau be galo svarbus sportininkams.
