Tiksliau, ant padidinto pravažumo sunkvežimių įrengtos dirbtuvės, leidžiančios „kovines“ mašinas lydintiems mechanikams lauko sąlygomis išspręsti pačias sunkiausias problemas ir pašalinti didžiausius gedimus. Cargonews.lt pristato, kokius mobiliuosius servisus būsimose lenktynėse naudos du didžiausio Lietuvos „benzingalviai“ – Antanas Juknevičius su šturmanu Edvardu Duoba ir Benediktas Vanagas su Andrejumi Rudnickiu.
Inžinerinio mąstymo egzaminas
Šiais metais B. Vanagas startuos su visiškai nauju automobiliu – „Toyota“ gamykloje specialiai dykumų lenktynėms modifikuotu visureigiu „Hilux“. Jo „sveikata“ lenktynėse rūpinsis į „General Financing–Autopaslauga by Pitlane“ komandą po pertraukos sugrįžusio mechanikos vunderkindo Dariaus Biesevičiaus vadovaujama meistrų trijulė.
„Mes labai džiaugiamės vėl galėdami dirbti su „Biesu“, nes jis iš kolegų išsiskiria puikiu inžineriniu mąstymu ir yra neabejotinas mechanikų komandos lyderis. Jis tikras „karo lauko generolas“, sugebantis rasti išeitį iš kabliausių padėčių net tada, kai apkultą mašiną reikia paruošti startui per 6 valandos, nors remonto darbų yra visai parai. T. y. reikia labai daug improvizacijos ir sprendimų, paremtų patirtimi“, – kalbą apie techninių problemų sprendimą pradėjo B. Vanagas.
Drauge su „Biesu“ techninio aptarnavimo sunkvežimiu keliaus ir prie „Toyota Hilux“ dirbs dar du mechanikai. Vienas jų papildomai rūpinsis šių mobilių dirbtuvių vairavimu, o kitas atliks savotiškas sandėlininko“ funkcijas – prižiūrės visą atsarginių detalių, įrankių ir įrangos ūkį.
Labai „piktas“ „Mercedes-Benz“
Mechanikų namais beveik tris savaites būsiantį techninio aptarnavimo sunkvežimį B. Vanagas įsigijo prieš keletą metų iš Latvijos drauge su „OSCar“ prototipu. Jis sukonstruotas „Mercedes-Benz 2638“ bazėje ir atitinka vadinamosios T5 kategorijos reikalavimus. Kadangi anksčiau lenktynės vykdavo Afrikoje, o mechanikams tekdavo važiuoti labai panašiais keliais ar bekele, kaip ir sportininkams, vilkiko kabiną tekdavo sutvirtinti papildomais saugos lankais, o viduje sumontuoti „recar“ tipo sėdynes bei daugiataškius saugos diržus. Dabar ši įranga nėra privaloma, nes iš stovyklos į stovyklą dažniausiai keliaujama bendro naudojimo keliais.
„Mes nesistengėme „nukenksminti“ gana agresyviai atrodančio sunkvežimio – palikome visą sportinę įrangą ir didžiulius, bekelei skirtus ratus, sumontuotus ant visų 3 varančiųjų ašių. T. y. mūsų mechanikai esant reikalui turi galimybę įvažiuoti į trasą pačiose sunkiausiose vietose. Kita vertus, šis automobilis labai nedaug pakitęs nuo standartinio sunkvežimio“, – pastebėjo B. Vanagas.
Mechanikų sunkvežimis turi 1000 litrų degalų baką ir 300 litrų vandens rezervuarą. Ant krovinių skyriaus stogo pritvirtintos itin lengvai sumontuojamos 3 palapinės, kuriose gali miegoti 6 žmonės.
„Mercedes-Benz“ viduje – visa svarbiausia įranga, kurios gali prisireikti remontuojant „kovinį“ visureigį: kompresorius, hidraulika, suvirinimo aparatas, aukšto slėgio vandens siurblys ir dviejų tipų generatoriai. Vienas jų galingas trifazis, aprūpinantis energija visą reikiamą įrangą, o kitas – „tylus“, naudojamas tik kompiuterių ir ryšio priemonių baterijų krovimui bei stovyklos apšvietimui. Beje, pastarasis uždavinys sprendžiamas įžiebiant net 40 000 liumenų stiprumo LED prožektorių rinkinį, kuris net saulėtą dieną sugeba sukurti šešėlius.
Varančioji jėga – užsispyrimas
Nors 2015-ųjų „Dakaro“ maratone B. Vanagas startuos su visiškai nauju pikapu, atsarginių detalių į lenktynes imama tiek, kad iš jų būtų galima surinkti dar vieną tokį pat visureigį, jei tik būtų tam tinkami kėbulo „griaučiai“.
„Lyginant techninio aptarnavimo sunkvežimį ir jo gabenamą „amuniciją“ su tuo, kaip darbui mechanikai ruošiasi klasikinio ralio varžybose Lietuvoje, rastume tik keletą bendrų sąlyčio taškų. Visų pirma paprastose lenktynėse kam nors sugedus ar sulūžus kur kas greičiau nuleidžiamos rankos – serviso zonose būna labai nedaug laiko remontui. Kai kurių darbų atlikti neįmanoma, todėl net ir neimamos detalės, kurių lauko sąlygomis pakeisti nepavyktų per 20 minučių. „Dakare“ daroma viskas, kad finišas būtų pasiektas. T. y. pernelyg brangu kažką pamiršti ar kažkokiam agregatui nerasti vietos“, – pripažino B. Vanagas.
Šio sportininko „Toyota Hilux“, gamykloje modifikuotas specialiai dykumų lenktynėms, kainavo apie 400 tūkst. eurų (1,38 mln. litų). Į 40 aliuminių dėžių sugrūstų ir techninio aptarnavimo sunkvežimyje sukrautų atsarginių detalių bendra vertė – apie 150 tūkst. eurų. (517 tūkst. litų). Nuo standartinio „Hilux“ modelio tinkančias detales galima suskaičiuoti ant pirštų.
Serviso paslaugų kaina – kosminė
Kito lietuviško ekipažo, 2015-ųjų sausį lenktyniausiančio Pietų Amerikos dykumose ir kalnuose, siela Antanas Juknevičius, važiuos savadarbiu prototipu „Mebar“. Prie jo gimimo itin daug prisidėjo jau minėto D. Bisevičiaus komanda ir keletas Jungtiniuose Arabų Emyratuose dirbančių bekelės specialistų. Jų automobilis taip pat turi nemažai „Hilux“ agregatų, tačiau „Toyota“ šio monstro vadinti neapsiverčia liežuvis.
„Automobilį, kuriuo startuosime „Dakare“, tobulinome iki paskutinės akimirkos ir, kaip bebūtų gaila, visų modifikacijų realiomis sąlygomis patikrinti nespėjome. Kaip tik todėl techninės pagalbos sunkvežimis ir mechanikų pagalba mūsų komandai bus išskirtinai svarbi. Jei jam kas nors nutiktų viduryje lektynių – „kovinis“ visureigis būtų pasmerktas nefinišuoti“, – pripažino „Žalvaris Dakar Team“ lyderis A. Juknevičius.
Įdomu, kad keletą metų šturmano pareigas „Dakaro“ lenktynėse Afrikoje ir Pietų Amerikoje atlikęs Antanas (jam su Aurelijumi Petraičiu priklauso geriausias lietuvių pasiekimas šiame maratone – 25 vieta bendroje įskaitoje), tikino labai seniai planavęs išbandyti jėgas piloto darbo vietoje. Ruošdamasis tokiai rokiruotei techninio aptarnavimo sunkvežimį Antanas įsigijo 4 metais anksčiau, nei sportinį visureigį.
„To priežastis labai paprasta: važiuoti „Dakare“ be mechanikų ir mobilaus serviso palydos praktiškai neįmanoma. Todėl jei neturi savų meistrų ir sunkvežimio dalims, visa tai reikia nuomotis. Paslaugos kaina – nuo 25 iki 40 tūkst. eurų. Kilogramo kokių nors detalių transportavimo kaina svetimame sunkvežimyje – 32 eurus. Vadinasi jei startas „Dakare“ nėra vienkartinis nuotykis, kur kas labiau apsimoka įsigyti savo sunkvežimį. Tada bent jau tiksliai žinai, kad turėsi visus įrankius ir visas detales, kokių reikia. Tokia investicija atsiperka jau po dviejų metų“, – atviravo A. Juknevičius.
Specialios paskirties „Renault“
„Žalvaris Dakar Team“ komandos meistrai būsimame „Dakaro“ pragare naudosis standartinio „Renault Midlum“ bazėje sukonstruotomis dirbtuvėmis. Tiesa, „standartinis“ jis yra tik turint galvoje ši sunkvežimio versija skirta specialioms tarnyboms. Lietuvoje juos naudoja nemažai ugniagesių gelbėtojų. Tai dviašis sunkvežimis su prailginta šešiaviete kabina ir kiek mažesniu krovinių skyriumi.
„Šią mašiną darbui ištvermės lenktynėse asistuojantiems mechanikams sukūrė tie patys latviai, pagaminę „OSCar“ prototipą. Toks sprendimas iš tiesų nėra standartinis, nes dažniausiai stengiamasi su savimi vežtis kuo daugiau atsarginių detalių. Kadangi mums rūpintis reikia tik vieno sportinio visureigio „sveikata“, tikimės, kad visko pakaks. Šis kompromisas leidžia parodyti lenktynes dar 2-3 žmonėms – komandos rėmėjams ar svečiams, kas taip pat yra labai svarbu. Jei ne tokia erdvi sunkvežimio kabina, tektų per Atlantą plukdyti dar vieną visureigį, o tai kainuoja beprotiškai daug“, – dėstė A. Juknevičius.
Visai keturiais ratais varomo (beje, apauto kariškiams skirtomis padangomis; viena jų kainuoja beveik 5000 litų) „Renault Midlum“ kovinių skyriuje esančios dirbtuvės leidžia atlikti iš esmės tokias pat funkcijas, kaip ir B. Vanago meistrams su „Mercedes-Benz 2638“. Sunkvežimyje yra du generatoriai („galingas“ ir „tylus“), kompresorius, suvirinimo aparatas, vandens siurblys, hidraulika. Atsarginių detalių A. Juknevičius vežasi taip pat tokį kalną, kad pasistengus galima surinkti antrą sportinį visureigį.
Ne veltui sakoma, kad „Dakare“ geriau turėti ne 100 atsarginių detalių, o 100 draugų
„Mūsų mechanikų paslaugų „meniu“ – netgi kėbulo geometrijos atstatymo darbai lauko sąlygomis. Praėjusiose lenktynėse su šiuo „Renault Midlum“ keliavo D. Biesevičius, aptarnavęs „Astanos“ komandos sportininkus. Turėdamas laisvo laiko jis keletą kartų su mūsų įranga pagelbėjo po kūlversčių tvarkant Beno automobilį“, – teigė „Žalvaris Dakar Team“ komandos lyderis.
Įdomu, kad A. Juknevičiaus mechanikų komanda šįkart bus itin marga. Didžiausią patirtį tokio tipo lenktynės turinčiam Juozui Čibirui talkins Stanislovas Greičiūnas (jis tvarko Ramūno Čapkausko ralio techniką) ir italas Roberto Mussi. Solidžią lenktynininko bei mechaniko patirtį turintis vyrukas be kita ko puikiai kalba ispaniškai ir bičiuliaujasi su Pietų Amerikos sportininkais.
„Jo ryšiai neabejotinai gali padėti išspręsti daugybę problemų. Ne veltui sakoma, kad „Dakare“ geriau turėti ne 100 atsarginių detalių, o 100 draugų“, – juokavo A. Juknevičius.
