Skrisdamas „lietuvių Dakaro lėktuvu“ (būtent taip buvo vadinamas užsakomasis skrydis Vilnius-Džida), Laisvydas sulaukė beveik visų Lietuvos lenktynininkų dėmesio. Vieni tik pasveikino „įstojus į Dakaro bendruomenę“, kiti „davė nudezinfekuotą žaibą“, o treti apgaubė nuoširdžiu rūpesčiu. Gal ilgiausiai prie Laisvydo buvo prisėdęs KREDA šturmanas Darius Vaičiulis.
Darius negailėjo patarimų, o Laisvydas įdėmiai klausėsi. Vienas svarbiausių Dariaus prašymų – protingai paskirstyti jėgas ir pernelyg neskubėti. Nes Dakaras – ilgos lenktynės, kuriose jau vien finišuoti yra didelis dalykas. Ir kurias laimi nebūtinai greičiausi. Būti labai greitu viename etape, o vėliau patirti avariją ar gedimą ir dėl to vėluoti į finišą – labai alinanti situacija naujokui. Todėl D.Vaičiulis primygtinai prašė stengtis nevėluoti finišuoti ir spėti išsimiegoti. Antraip poilsio trūkumas kaip sniego gniūžtė kaupis ir kaupsis.
Laisvydas naudingų patarimų klausėsi jau pirmąją saviizoliacijos dieną. Stengėsi gerai išsimiegoti, o antrą dieną keliaus į sporto salę. Kvietė prisijungti ir 15min bei „iGo2Dakar“ žurnalistus.
Pokalbio fragmentą viešbutyje su Laisvydu žiūrėkite čia: