Patį ryškiausią pėdsaką Dakare, be abejonės, paliko vokietė Jutta Kleinschmidt. Apsėsta dykumų lenktynių idėjos 1986-aisiais, Jutta ryžosi avantiūrai, kuri net ir dabar atrodo absoliučiai beprotiška: ji nekviesta pasirodė prie starto ir tris savaites važiavo trasa paskui sportininkus.
Viso labo 24-erių mergina nuvažiavo net 10 tūkst. km iki Senegalo per Ispaniją, Maroką ir Sacharos dykumą, neturėdama nei navigacijos įrangos, nei mobiliojo telefono, kasnakt bivako pakraštyje išskleisdama palapinę, kurią pati vežėsi ant motociklo.
Oficialiame Dakaro dalyvių sąraše J.Kleinschmidt atsirado 1988-aisiais, tačiau, lėkdama su BMW, finišo nepasiekė. Vėliau porą kartų (1992 ir 1994 metais) Jutta užėmė 23 bei 22 vietas motociklų įskaitoje, o 1995-aisiais persėdo prie visureigio vairo.
Jau pirmuoju bandymu ji finišavo 12-oje pozicijoje, po poros metų užėmė 5 vietą, o 1998-aisiais pateko į istoriją kaip pirmoji moteris, laimėjusi greičio ruožą. Tais metais po penkių Dakaro etapų J.Kleinschmidt pirmavo, tačiau gedimai, paklydimai ir šokas po ginkluoto apiplėšimo nulėmė, kad galutinėje lentelėje lenktynininkė užėmė 24 vietą.
Viso pasaulio žiniasklaidos puslapius Juttos nuotraukos apskriejo 2001-aisiais, kai su šturmanu Andreasu Schulzu kantriai brovėsi į rikiuotės priekį ir galiausiai sėkmingai pasinaudojo desperatiška lyderių – Jeano-Louiso Schlesserio ir Hiroshi Masuoka – dvikova. Pirmasis už nesportinį elgesį gavo 60 minučių baudą, o antrasis bandydamas išlošti priešpaskutiniame etape sulaužė visureigio pakabą ir prarado beveik pusvalandį. Tai padėjo J.Kleinschmidt išsiveržti į priekį ir pasiekti istorinę pergalę.
Šiais metais legendinė Dakaro dama atvyko į Saudo Arabiją kaip oficiali FIA pareigūnė ir tapo kito istorinio įvykio liudininke: pirmąjį 277 kilometrų ilgio greičio ruožą SSV (lengvųjų motobagių) klasėje laimėjo Christina Gutierrez. To nebuvo pavykę padaryti nei vienai dailiosios lyties atstovei nuo 2005-ųjų, kai visus vyrus aplenkė J.Kleinschmidt.
Beje, kalbant apie šią ispanę, žodžių junginį „dailioji lytis“ reikia suprasti tiesiogiai. Trisdešimties neturinti sportininkė atrodo taip, kad greta atsidūrę vyrai nevalingai įtraukia pilvus net tais atvejais, kai pilvų neturi. Tačiau jei tai tik maloni smulkmena, kitas dalykas iš tiesų verčia kilstelėti antakius.
Ch.Gutierrez laimėjo antroje turtingiausioje dalyviais (61 pilotas) klasėje, kurioje kaunasi tokios tituluotos automobilių sporto garsenybės kaip Mattias Ekstromas, Kris Meeke, 2017-ųjų Dakaro nugalėtojas Sergėjus Kariakinas ir tuzinas kitų aukščiausios prabos profesionalų. Konkurencija čia žvėriška, todėl atvežti gerą rezultatą galima ekipažui dirbant šveicariško laikrodžio tikslumu ir minant akceleratorių taip, tarsi baimės jausmas būtų iškritęs su pieniniais dantukais.
Įdomu ir tai, kad prieš keletą metų Ch.Gutierrez vairavimo meistriškumo subtilybių mokėsi specialioje FIA stovykloje, kurioje patirtimi dalijosi būtent J.Kleinschmidt. Christinai šis Dakaras jau penktasis. Visus ankstesnius kartus ji pasiekė finišą. Ji užėmė 44, 38, 23 ir 40 vietas. Šiais metais merginą globoti ėmėsi „Red Bull“ kompanija.
„iGo2Dakar“ komandos žiniomis, šiais metai tik dėl pandemijos sukeltos sumaišties, komplikavusios ne vieno sportininko pastangas suformuoti biudžetą, į Dakarą neatvyko dar viena į šių lenktynių istoriją patekusi dama, kuri planavo startuoti lengvųjų motobagių klasėje – Anastasija Nifontova. 2019-aisiais ji tapo pirmąja moterimi, įveikusia ištvermės lenktynes „vienišių“ – „Original by Motul“ klasėje.
Nutrūktgalvė rusė neabejotinai būtų sukūrusi konkurenciją ne tik Ch.Gutierrez, bet ir užkūrusi pirtį šioje svorio kategorijoje startuojantiems vyrams. Anastasija 2015-aisiais yra laimėjusi „FIM Women's Cross-Country Rallies World Cup“. Be to, ji vienintelė moteris, patenkanti į pajėgiausių savo šalies sportininkų trejetuką net penkiose disciplinose: motokrose, enduro, supermoto, cross-county ralyje ir žiedinėse lenktynėse.