Dar vienas gedimas Vaidoto Žalos nesustabdė: ekstremaliausias finišas šiame Dakare

„Šiandien turbūt per daug norėjom laimėti. Po smūgio į duobę už kopos lūžo priekinė kairė apatinė ir viršutinė šakės. Apatinės atsargoj neturim, laukiam T5 sunkvežimio“, – tokia buvo pirmoji komandos žinutė, kai Vaidotas Žala ir Paulo Fiuza trasoje jau ilgokai stovėjo.

Po to kelias valandas apie ekipažą nebuvo jokių žinių.

Vis dėlto ekipažas įveikė ir dešimtą Dakaro ralio greičio ruožą.

Po finišo V.Žala pakartojo tą patį – viskas dėl to per didelio noro laimėti.

Vaidotas Žala ir Paulo Fiuza po dešimto Dakaro greičio ruožo

+2

„Vertėmės per kopą, o ten duobė tokia ir visas svoris ant vieno rato, lūžo ir viršutinė, ir apatinė šakės. Dar apkramtėm kapotą. Ir viskas.

Keisti reikia – apatinės šakės neturim, reikia laukti pagalbos sunkvežimio. Jie ten lėti, kol atvažiavo, laukėm gal tris valandas. Pasikeitėm“, – apie dienos nuotykius pasakojo Vaidotas.

Tačiau čia dar nebuvo tų nuotykių pabaiga: „Finišas buvo ekstremaliausias. Finišavome be šviesų, nes tik dešinės pusės viena lempikė liko, visiškoj tamsoj, o čia dar tokios susikaupimo reikalaujančios kopos, tai važiavau taip... Nežinojau, kur įkrisim. Bandžiau vėžėmis, bet nelabai matėsi.

Atropojom iki finišo. Ilga dienelė.“

Lenktynininkas nelabai linksmai šypteli, kad turėjo būti trumpa diena, o susidėjo „krūva reikalų“.

„Smagiai pradžioj ėjosi, viskas gerai buvo. Stengiausi nepersistengti, bet vis tiek vienoje vietoje trajektorija nepavyko. Ir tiesiai tiesiai į tokį piltuvą. Kai stiklas sutrūkinėjo, supratau... Nors smūgis nebuvo labai stiprus, bet ant vieno rato visas svoris.

Supratom, kokios sudėtingos kopos. Toks aliarmo skambutis“, – kalbėjo jis.

Vaidotas sako, kad etapo pradžioje tempas buvęs ganėtinai lėtas, tad galbūt ir pradėjo ieškoti bent puse sekundės pridėti. Nors paskui pamatė, kad visi važiavo vienodai lėtai.

Teko pasisukioti ir G.Petrui

Gintui Petrui etapas buvo ganėtinai sėkmingas, jie atvažiavo 29-i. Tačiau jis nesutiko, kad tai buvo trumpas ruožas.

„Sukiojomės po ta dykumą. Buvo, ką padirbti. Kopose darbo buvo, nebuvo lengva“, – sakė G.Petrus.

Ekipažas nebuvo sustojęs, tik tempas buvo ganėtinai lėtas.

„Šiandien apšilimas buvo geras, rytoj, manau, duos didesnę porciją“, – prieš maratoną kalbėjo lenktynininkas.