Praėjusiais metais antrą vietą Rytų Europos „driftingo“ čempionate (EEDC) užėmęs Darius savo pasakojimą pradėjo nuo pat pradžių: „Pasiruošimas varžyboms prasidėjo kaip niekada anksti. Naujam sezonui norėjome padaryti labai daug, o pamatę, kad laiko į valias, užsigeidėme dar daugiau! Tačiau likus vos trims savaitėms iki sezono starto, apetitas smarkiai sumažėjo ir vienintelis dalykas, kuris sukosi galvoje, buvo kaip greičiau užvesti automobilį ir bent keletą kartų normaliai išbandyti.
Taigi, pradėjau forsuoti tempą. Kiekvienos dienos vakare, pabaigus darbus, eidavau dirbti prie savojo BMW. Po pirmos iš tų trijų savaičių pavyko išvažiuoti iš garažo – bet neapsigaukite, iki darbų pabaigos buvo labai toli!
Laikas prabėgo taip greitai, o likus tik maždaug septynioms dienoms iki varžybų, pagalvojau, kad visai nieko nebespėsiu. Kai kurie darbai buvo pastumti vėlesniam laikui: pavyzdžiui, naujo duslintuvo darymas.“
 |
| Giedriaus Matulaičio nuotr./Darius Balys/„Drifter.lt“ |
Labai norėjome gyvai pamatyti ir išgirsti pirmą Dariaus pasivažinėjimą naujai perdarytu automobiliu, tačiau dėl laiko stokos apie sportininko bandymus Kačerginėje sužinojome tik prieš jam išvykstant į EEDC etapą.
„Paskubomis praėjusį ketvirtadienį mums pagaliau pavyko ištrūkti į „Nemuno žiedą“. Pirmasis, dar nepilnai paruošto automobilio bandymas truko kiek mažiau nei valandą ir kai jau viskas atrodė puiku, paliktas dirbti ant laisvų apsukų, BMW ėmė ir užgeso.
Keli bandymai priversti metalinę širdį vėl plakti buvo nesėkmingi. Įtarimą sukėlė kuro slėgis – jis tai dingdavo, tai vėl atsirasdavo. Išėmęs naujai pastatytą kuro siurblį, nuvežiau jį pas restauratorius, tačiau pastarieji patikino, kad siurblys geras. Negana to, kad jau laikas mindžiojo kulnus, dabar dar ir neaiškus gedimas pakišo koją.“
Darius nusprendė pabandyti perdaryti visą kuro padavimo sistemą. Išimti tai, ką sukūrė BMW inžinieriai ir pritaikyti tai, ką sugalvojo pats.
„Su šiuo varikliu niekada neturėjau grįžtamo kuro, kadangi gamyklinis BMW kompiuteris palaikė reikiamą kuro padavimo slėgį. Jau kurį laiką nedavė ramybės klausimas – ar važiuos mano automobilis, jei iš jo išimti originalų kuro „kompą“? Na pasitaikius puikiai progai liko tiesiog veikti. Greitai suplanavus naują benzino padavimo būdą ir jį realizavus, penktadienį apie 23 val. išriedėjau į gatvę, kad pasižiūrėti, ar automobilis iš viso juda.“
Maždaug penkias minutes trukęs pasivažinėjimas po gatvę nediagnozavo jokių papildomų problemų naujoje automobilio degalų padavimo sistemoje, BMW buvo pasirengęs lipti ant priekabos.
„Sumetėm „šmutkes“ į „Toyota Hilux“ bagažinę (beje C.Forsbergas iš JAV panašiame pikape į varžybas atsiveža apie 50 padangų! Žodžiu, geras automobilis) ir išvykom namo neilgam poilsiui prieš kelionę.
Su pirmaisiais gaidžiais jau buvome pasirengę keliauti į Minską. Net patys nustebome, kad viskasIš karto atslydau iki tos sienelės ir... O kaip važiuoti toliau? gavosi taip, kaip planavome. Kelionė iki sienos neprailgo, tačiau milžiniška automobilių eilė tikrai optimizmo nesukėlė. Visa laimė, kad muitininkai taip pat mėgsta autosportą ir leisdami nukirsti dalį eilės sutaupė mums kelias valandas brangaus laiko.“
Darius pasakojo, kad dar įdomesni dalykai vyko Baltarusijos sienos pusėje. Čia juos jau beveik buvo išsiuntę stotį į sunkiasvorių sunkvežimių eilę, tačiau paskutinę akimirką atbėgo karininkas ir nuramino savo kolegas. Organizatoriai apie atvykstančią lietuvių „drifterių“ delegaciją informavo pasienio skyrių ir mūsų sportininkai buvo praleidžiami skubos tvarka: „Skubią tvarką kiekvienas supranta skirtingai – baltarusių kalboje tai reiškia porą valandų. Su tokiu palyginimu belieka tik dar labiau džiaugtis, kad neteko stovėti bendroje, ką jau kalbėti apie sunkvežimių eilę.
 |
| Giedriaus Matulaičio nuotr./Darius Balys/„Drifter.lt“ |
Dar nepasiekus renginio vietos susisiekėme su Timu Simniška (kitas „Drifter.lt“ narys, jis į Baltarusiją nuvyko anksčiau) ir sužinojome, kad kartu su vietiniais sportininkais keliauja į jų planuotą treniruotę. Norėdami pilnavertiškai išbandyti per pusantros dienos atliktus patobulinimus nusprendėme prisijungti prie jų. Čia ir buvo atsakytas klausimas, ar automobilis yra pasirengęs EEDC sezono atidaromosioms varžyboms.“
Automobilis dar rodė „ožiukus“, tačiau pastarieji neturėjo labai didelės įtakos. Kaip sakė mūsų herojus, svarbiausia, kad BMW jau nebegeso. Na, nebent būtų galimą išskirti „rastavkių“ trūkumą. Dėl jų nebuvimo, susukus ratus, jie atsiremia į šakes ir stabdosi, o tai daro įtaką automobilio apsisukimui.
„Džiugu, kad „BMW Fan“ narių yra ne tik Lietuvoje. Vietinis šios markės įkvėptas vaikinas vienai dienai paskolino trūkstamas dalis.
Vakarą stengiausi praleisti kaip įmanoma kukliau ir daugiau dėmesio skyriau poilsiui. Pastarojo trūkumas buvo jaučiamas labai stipriai.
Rytas prasidėjo prastai – įstrigom prie įėjimo į oro uostą. Nors dalyvių buvo tik keli automobiliai, pareigūnai tikrai kruopščiai atlikinėjo savo darbą, buvo tikrinami net draudimo dokumentai ir vairuotojo pažymėjimai.
Prieš treniruočių pradžią buvo vedamas trumpas instruktažas. Atvirai pasakius, pradžioje nesupratau, kaip išdėliota trasa, tad iš karto po paaiškinimo nuėjau apsidairyti. Kiti iš karto puolė prie savo automobilių vairų ir trasoj vyko visiškas „bardakas“. Praėjus kiek laiko, teisėjai pakoregavo trasą, sudėjo daugiau pilonų. Taip buvo išryškinta konkretesnė trasos linija. Tada į „kliūčių ruožą“ ryžausi išvažiuoti ir pats.“
Ramiai apsukęs kelis ratus, D.Balys įsitikino, kad sėdint už vairo, trasa atrodo daug paprasčiau. Jau pirmuose bandymuose pavyko viską praslysti nuo pirmo iki paskutinio posūkio, todėl vėliau, siekdamas tausoti padangas, pilotas „driftino“ tik viename iš jų – sudėtingiausiame.
 |
| Giedriaus Matulaičio nuotr./Akimirka iš pirmojo EEDC varžybų etapo Minske |
„Nors važinėjom oro uoste, danga buvo negailestinga padangoms. Nuolat turėdamas problemų su jų kiekiu, stengiausi užsiimti kita veikla, bet kiek vėliau teisėjai pakeitė trasos trajektorijas. Teko dar kartą važiuoti treniruotis. Nors permainos esminės įtakos neturėjo, šį kartą sekėsi prasčiau. Viename iš važiavimų sulaužiau priekinį buferį.“
Praėjus maždaug pusdieniui, atėjo laikas įdomesniems dalykams – kvalifikacijai.
„Prieš prasidedant trijų važiavimų sesijai (kvalifikacijai), teisėjai dar kartą pravedė instruktažą. Man pasidarė aišku kur iš tikrųjų reikia važiuoti, nes iki tol atlikinėju kažkokią „misija neįmanoma“ ir automobilio galu bandžiau pasiekti ne tą sienelę, kurią reikėjo. Visa laimė, ne aš vienas treniravausi pagal ryte išdėstytą teisingo trasos įveikimo paskaitą. Kiti net neįtarė, kad trasa, lyginant su išdėstymu ryte, yra visiškai pasikeitusi.
Atėjo mano eilė kvalifikacijoje. Pirmas važiavimas. Iš karto atslydau iki tos sienelės ir... O kaip važiuoti toliau? Pabandžiau, kaip tuo metu atrodė geriau – nuverčiau kokius penkis kuoliukus ir dar išsitiesinau.
Nusprendžiau nerizikuoti ir saugiai atlikti bent vieną iš likusių dviejų bandymų. Važiuodamas ramiai ir vėl buferiu nuverčiau „fiškę“. Nežinojau ar teisėjai tikrai tai matė, kad tą piloną nuverčiau su buferiu (kas yra leidžiama), ir kokį jie skirs įvertinimą? Turėjau dar kartą slysti ramiai. Kol įsibėgėjau, pamiršau kokio plano turėjau laikytis ir pravažiavau taip, kaip man patinka. Rezultatas – pirma vieta.“
Tik prasidėjus porinėms kovoms, persekiodamas pirmą varžovą, Darius per daug įsijautė į vaidmenį ir net nepastebėjo, kaip oponentas pradėjo slysti už trasos ribų. Tai D.Balys suprato tik tada, kai pamatė, kad pats važiuoja šalia jos.
„Toliau važiavau ramiau, kad nepersistengt. Tačiau taip rizikavau, kad teks kartoti važiavimus. Laimei, varžovai patys save eliminavo ir niekam nekilo jokių abejonių.“
„Drifter.lt“ komandos atstovas gan nesunkiai artėjo prie nugalėtojo titulo, kol nesusitiko su Gačiu Lapansu. Kaimynas latvis buvo greitas visos dienos eigoje, o kvalifikacijoje jis buvo iš karto už mūsų pašnekovo.
„Leidžiantis starto vėliavai, kilo mintis, kad reikėjo užsidėti platesnes padangas (kurias jau vežiojuosi į varžybas nuo nelaimingo atsitikimo Ukrainoje), bet jau buvo per vėlu.
 |
| Giedriaus Matulaičio nuotr./Akimirka iš pirmojo EEDC varžybų etapo Minske |
Nežinau, kaip jam sekėsi važiuoti už manęs. Lėkdamas pro didelį ekraną mačiau, kad Lapans buvo labai netoli. Apsikeitus pozicijomis, stengiausi nepramiegoti starto ir nepramiegojau! Tačiau latvis vis vien į priekį šovė kaip raketa, ir pasivyti jo jau nepavyko.“
Pralaimėjęs kovą vienam latviui, Darius stojo prieš kitą, 2010 metų EEDC čempioną – Kristapsą Blušsą. Pastarasis varžybose atstovavo „FX Open“ komandai, kuri jam davė „Mazda RX-8“ automobilį.
„Jau antrą kartą kovojant su Kristapsu mane paveda technika. Antrame važiavime pas mane dingo trauka ir šansai nugalėti. Dėl neblogo pirmo važiavimo, teisėjai skyrė pakartojimą, tačiau prie starto linijos jau nebestojome. Tik tada, kai komentatorius pranešė, jog aš pasitraukiu, sugalvojome, kad turim dar vieną automobilį – Timo „Lexus“ stovėjo šalia, bet buvo per vėlu.“
Grįžtant į Lietuvą, eilės pasienyje nesumažėjo, o namus sportininkas pasiekė tik šiek tiek po penktos valandos ryto!
„Kalbant apie automobilio gedimą, į galvą piršosi mintis, kad „užlinko“ variklis, bet vakar paaiškėjo, kad neatlaikė naujai sudėta sankaba.“
