#iGo2Dakar komanda siūlo nedidelę ekskursiją į praeitį ir pažintį su vienu įdomiausių Dakaro projektų krikštatėviu.
Komplimentai naujokams
Nuo vaikystės su geležimi žaidęs A.Dambis po studijų Rygos politechnikos institute tapęs diplomuotu inžinieriumi neilgai truko įsivelti į Latvijoje visais laikais stiprią automobilių kroso meistrų gildiją. Kadangi Andris pats buvo neprastas pilotas (geriausias pasiekimas – Europos autokroso vicečempionas), puikiai suvokė kokie techniniai sprendimai padeda važiuoti greičiau ir kas lemia kovinio automobilio patikimumą.
Pelnęs pripažinimą tiek lenktynininkų auditorijoje, tiek sporto biurokratų kabinetuose, jis sugebėjo įtikinti iš pažiūros beprotiška idėja – kurti „Rally Raid Team Latvia“ komandą ir su originalios konstrukcijos visureigiu keliauti į Dakarą.
Pirmieji „OSCar“ (automobilio vardas – „Ogres Servisa Centrs“ pavadinimo akronimas) eskizai pasirodė 2001-aisiais, o jau po poros metų pirmasis prototipas debiutavo ralio-reido tipo lenktynėse Turkijoje, „Rallye d’Orient Cappadoce 2003“. Čia per 6 dienas sukorė beveik 3000 greitų kilometrų, finišą pasiekė trečioje pozicijoje bei sulaukė labai daug dėmesio tiek iš varžybų organizatorių, tiek iš kitų dalyvių.
Į Dakaro startą „OSCar“ 2004-aisiais atvairavęs pats A. Dambis ir vėl atsidūrė dėmesio centre: drauge su šturmanu Ainaru Prince bendroje įskaitoje užėmę 29-ąją vietą jie pelnė geriausiems naujokams skirtą apdovanojimą.
Pirmosios kartos „OSCar“ turėjo BMW 4.0 litrų darbinio tūrio V6 variklį, kuris pasirodė kiek kaprizingas ir linkęs greitai perkaisti, todėl vėliau (į trečios kartos modelį) po kapotu sumontuotas iš „Chevrolet Corvette“ paimtas 6,2 l. kubatūros, V8 tipo jėgos agregatas – patikimas ir paprastai tvarkomas.
-
Latvio Andrio Dambio kurtas elektromobilis neturi lygių visame pasaulyje
-
Kol kiti pūtė į ūsą, Arūnas Gelažninkas Dakare dirbo mechaniku ir skalbėju
-
Vaidotas Žala: prieš šį Dakarą turėjau minčių – jeigu nepasiseks, galbūt projekto tęsti neverta
-
Laisvydas Kancius iš Dakaro spėja ir vaikus paauklėti: ačiū žmonai, be jos manęs čia nebūtų
Būtent šiuo modeliu 2006-aisiais Dakare latvių duetas buvo besukuriąs tikrą sensaciją – Maris Saukans ir į šturmano krėslą persėdęs A.Dambis likus dviem etapams iki maratono finišo turėjo realias galimybes patekti į TOP 10. Tačiau viename greičio ruožų „OSCar 03“ kliudė ir mirtinai traumavo nežinia iš kur išdygusį berniuką. Sukrėsti šio nelaimės vyrai iš lenktynių nusprendė trauktis.
Lietuviškas „OSCar“ skrydis
„OSCar“ sėkmė neliko be dėmesio ir Lietuvoje. Pirmosios, o kiek vėliau ir antrosios, kartos visureigį įsigijo Dakaro medalį dar 2003-aisiais parsivežęs Aurelijus Petraitis.
„Lyginant su senuku „Toyota BJ 71 Land Cruiser“, kuriuo į Afriką keliavom pirmą kartą, „OSCar“ atrodė kaip kosminė raketa. Jis iš tiesų buvo tvirtas kaip tankas ir atlaidus daugeliui vairuotojiškų klaidų. Erzino tik tai, kad dėl žemos sėdėsenos ir aukštos kapoto linijos, matomumas buvo gana prastas. Lekiant tiesiai tai netrukdė, bet įsukus į raižyto reljefo atkartas ar manevruojant kalnų serpantinuose kildavo įtampa, kad matai gerokai mažiau nei norėtųsi. Bandėm šią problemą spręsti perdarydami visureigio priekį, tačiau ta invazija tik sudarkė šiaip jau vykusį „OSCar“ dizainą, tačiau komforto pridėjo labai nedaug“, – pasakoja A.Petraitis.
Kita latviško dakaramobilio bėda – ne itin sėkmingas svorio paskirstymas tarp ašių. Aurelijaus teigimu, kertant aštresnius kauburius visureigio galinė dalis pradėdavo choleriškai šokinėti ir smarkiai komplikuodavo valdymą. Dėl šios priežasties startuodami Tuniso ralio-reido lenktynėse jie padarė dramatiškai atrodžiusį, tačiau laimingai pasibaigusį kūlverstį per mašinos priekį.
„Faktas, kad tai ne gamyklinis produktas, prie kurio dirba milžiniška armija inžinierių ir kuris į lenktynių startą atkeliauja po maratoninės bandymų bei tobulinimo serijos. Sakyčiau, kad „OSCar“ galima lyginti su geru muzikos instrumentu, kurį viso labo reikėjo tinkamai suderinti – jei viena iš šešių gitaros stygų disonuoja, joks kūrinys neskamba gerai. Tačiau tai geriausia, ką tuo metu sugebėjome įsigyti. Latviškas aparatas kainavo nuo 180 tūkst. eurų, o gamykliniai visureigiai mažiausiais dvigubai daugiau“, – pastebi A.Petraitis, 2009-aisiais į Pietų Ameriką persikėlusiame Dakare, su „OSCar‘u“ užėmęs 25-ąją vietą.
Iš viso buvo sukonstruota 15 „OSCar“ visureigių.
Nauja kryptis – elektra
Beveik dešimtmetį Dakare bei „Africa Eco Race“ dalyvavusi A.Dambio kariauna 2010-aisiais ėmėsi naujo projekto – nusprendė elektrifikuoti saviškį bekelės monstrą. Porą metų koregavę visureigio konstrukciją į 2012-ųjų Dakaro startą latviai atvairavo hibridinį „OSCar eO“.
Jo ratus suko 235 kW galią ir 800 Nm maksimalų sukimo momentą generuojantys elektros varikliai, kuriuos maitinančius „Winston Battery“ 52 kWh akumuliatorius nuolat įkrovinėjo 3,5 l. darbinio tūrio vidaus degimo motoras. Su pilnu 240 litrų benzino baku automobilis galėjo įveikti beveik 1000 kilometrų. Tokia komponuotė leido „OSCar eO“ startuoti alternatyvius degalus naudojančių mašinų kategorijoje.
Naujo prekinio ženklo „eO“ autoriai iš tiesų sugebėjo pasiekti 2012-ųjų Dakaro finišą 77 pozicijoje ir nusifotografuoti ant podiumo. Tačiau oficialioje lenktynių organizatorių svetainėje skelbiama, kad maratoną į veikė 76 iš 161 startavusio ekipažo, o prie latvių pavardžių buvo įrašas DNF, reiškiantis, kad jų rezultatas nėra klasifikuojamas.
Ši istorija niekada nebuvo eskaluojama, o pats A.Dambis bendraudamas su Latvijos žurnalistais prisipažino patiriantis motyvacijos krizę.
„Puikiai suprantu, kad „OSCar‘u“ nepavyks laimėti Dakaro, o stengtis patekti į pirmąjį dvidešimtuką nebeįdomu. Norisi kažko iš esmės naujo“, – teigė garsiausias Latvijos konstruktorius.
Sensacija Kolorado valstijoje
Ir to „kažko“ ilgai laukti nereikėjo. Užsimoję sukurti greitą sportinį elektromobilį ir nusitaikę į naują discipliną „OSCar‘o“ krikštatėviai 2013-aisiais pagamino vienoms seniausių ir geriausiai pasaulyje žinomų kalnų lenktynėms „Pikes Peak“ skirtą prototipą. Pirmaisiais metais originalusis „eO PP01“ viename posūkių išslydo į kelkraštį, antraisiais metais – įveikė visą 19,99 km ilgio distanciją iki 4300 m aukštyje esančio finišo, tačiau nebuvo patys greičiausi. O 2015-aisiais, su modeliu „eO PP03“, ne tik triumfavo bendroje įskaitoje, bet ir pasiekė geriausią rezultatą šių varžybų istorijoje: prie bolido vairo sėdęs pilotas iš JAV Rhys Millen, trasą įveikė per 9 min. ir 7 sek.
Tačiau ir tai dar nebuvo pabaiga. 2016-aisiais po Lietuvoje neblogai žinomo „Aquila“ kėbulo kiautu paslėpę dar labiau patobulintą važiuoklę ir 1368 AG / 2160 Nm elektrinę jėgainę turinčiu monstru latvių komanda sugebėjo „Pikes Peak“ trasoje užtrukti vos 8 min ir 57,118 sekundės. Į lenktynes įsivėlusi „Volkswagen“ gamyklinė komanda šį rezultatą sugebėjo keliomis akimirkomis pagerinti tik dar po dviejų metų.
Kolegos Latvijoje sako, kad šiandien A.Dambiui automobilių sportas yra praeitas etapas. Solidžių valstybinių apdovanojimų sulaukęs inžinierius šiuo metu talkina elektrinius autobusus konstruojančiai kompanijai bei konsultuoja dronus kuriantį startuolį.
#iGo2Dakar: 2017 m. prasidėjęs projektas, kurio misija – kuo plačiau nušviesti populiariausią automobilių sporto renginį Lietuvoje Dakaro ralį ir paliesti visas gerbėjams įdomias temas. Filmuoti, fotografuoti ir rašyti ne tik tai, ką nori pasakyti lenktynininkai, bet ir šio sporto užkulisius, technikos subtilybes, parodyti nuostabų Saudo Arabijos kraštovaizdį bei nuoširdžius šios šalies žmones.
