Kai kertu gimtinės sieną ir pasimato pirmieji latviški kelio ženklai – man visai neliūdna. Mane ima juokas, kai pro šoninį langą matau pakelėje išrikiuotus iškišusius, papuvusius medinius elektros stulpus, kokių Lietuvoje nėra jau nuo tada, kai kažkas atrado cementą. O Latvijos miesteliai yra tokie gūdūs, tušti ir niekam nereikalingi, kad man visai neliūdna nesuprasti, kas užrašyta ant reklaminio skydo ir nereikia spręsti, kurioje iš dviejų parduotuvėlių yra šviežesnis pienas.
Galų gale, netgi visai neliūdna suptis sulopytais ir kreivais Latvijos keliais, kartais dugnu paliečiant asfaltą. Aš tik pasidžiaugiu, kad tai ne lietuviškas kelias! Jeigu tu gautum dėlionę, kurios visos detalės yra iš skirtingų komplektų, per jėgą viena detalė grūstum šalia kitos, o tarpelius užkaišiotum tuo kas liko – gautųsi kažkas panašaus į latvišką asfaltą… Tai primena nelaimingą vaikystę.
Ir vis dėlto, mes turim kažką bendro su latviais – atvažiavę į Estiją galime vieningai jiems pavydėti tvarkos. Tai yra antras dalykas, dėl kurio verta čia atvažiuoti.
Gal pas juos ir šalčiau, jie turi mažiau žmonių ir kvailą valiutą, bet iš jų yra ko pasimokyti. Nesvarbu kur ir kokia sukiužusi (ar graži) būtų esto sodyba – visur aplink ją bus gražiai nupjauta žolytė. Tai žiauriai pagerina vaizdą.
Gražios nupjautos pakelės sudaro įspūdį kad atvažiavai ten kur švariau, tvarkingiau. Pasirodo, žolė estui yra didžiausias priešas – jie netgi turi įstatymą, nurodantį, kad žolės auštis turi būti ne didesnis nei 10-15 cm – kitaip mokėsi baudą „už apsileidimą“.
Aplink Otepą, kur vyko ralis – visi sportuoja. Yra dešimtys kilometrų gražiai privingiuotų dviračių takų, kuriose eismas daug intensyvesnis nei kelyje. Žmonės zuja riedučiais, dviračiais, slidėm su ratukais. Net graužia sąžinė juos lenkti, patogiai sėdint automobilyje.
Ralis
Pirmoji ralio diena nebuvo trumpa – penki ruožai, iš viso 50 km. Pietinėje Estijos dalyje prie pat Latvijos sienos buvo ir naujų ruožų. Kiek ir kas ten treniravosi – niekada nesužinosi, tačiau mūsų važiavimas buvo 100 proc. pagal stenogramą!
Šalia trasos mačiau minias žiūrovų, plevėsavo ir lietuviškos vėliavos, skatinančios neatsipalaiduoti. Taip ir darėm! Nuo pirmo ruožo planavau spausti. Kiek nepasiseke, nes jau stovint ant starto linijos pradėjo pliaupti lietus. Tiesa, ne visame greičio ruože kovojom su vandeniu – ties viduriu išsikapstėm ten, kur giedriau.
Ruožai buvo tikrai greiti ir sudėtingi. Kadangi keliai visiškai nauji – reikėjo pilnai pasitikėti stenograma, kurią su Renatu surašėme praeitą dieną. Paskutinis ruožas vyko ant asfalto dangos. Nors važiavome žvyrinėmis padangomis – greičio netrūko! Po pirmosios dienos užėmėme 7 vietą klasėje ir 13-tą absoliučioje įskatoje, iš 121 startavusio dalyvio.
Lietuviškas bruožas – „įsižaisti“ varžybų pabaigoje
Antrąją dieną buvome nusiteikę kiek pikčiau, įsivažiavome ir galėjome važiuoti greičiau, nei vakar. Liko dar 110 km, kas yra visas lietuviškas ralis! Tiesa, oras buvo visiškai nenuspėjamas, ir tai pamaišė kortas ne vienam lenktynininkui.
Mūsų ekipažas gavo „gero“ lietaus septintame greičio ruože. Startavome ten, kur visiškai sausa, o viduryje taip pliaupė, kad vanduo tiesiog stovėjo vėžėje. Rezultatų lentelėje atsirado didesni tarpai, ten praradome brangių sekundžių.
Likus paskutiniams trims greičio ruožams iki pagrindinio konkurento Baltijos taurėje R.Jeetso liko 11 sekundžių. Nieko nėra neįmanomo – gerai susikaupėm ir laimėjom mums tokias reikalingas 15 sekundžių!
Gal tai tikras lietuviškas bruožas, bet kaip ir mūsų krepšinio rinktinė, geriausiai įsižaidėm „paskutiniame kėlinyje“. Jeigu tokiu tempu važiuotume visas lenktynes, galėjome tikėtis ir dar geresnio rezultato, bet, deja, reikia „įsivažiuoti“ (nuo praeito ralio jau praėjo mėnuo).
Truputį liūdna, kad Lietuvą atstovauti atvažiavo tiek mažai ekipažų. Būtų daug smagiau pavaikyti kaimynus, jei lietuvių desantas būtų kiek rimtesnis ir turėtumę gerą lietuvišką komandą…
Kaip jau supratote, trečioji, ir,be abejonės, pati svarbiausia kelionės į Estiją priežastis – labai labai labai geras ralis! Bendras varžybų lygis labai aukštas. Ir aš kalbu ne tik apie organizaciją, žiūrovus, tvarką, bet ir apie dalyvių meistriškumą.
Niekas iš pirmųjų 10-15 ekipažų nepadarė avarijos, tik viena mašina prakirto padangą – daugiau jokių techninių problemų. Tai rodo labai aukštą pilotų ir technikos lygį – kai kova vyksta tik trasoje, lygiomis galimybėmis.
Didžiausias metų ralis pavyko puikiai – užėmėme 1-ąją vietą 2012 m. „Baltic Rally Challenge“! Ralio įskaitoje N4 klasėje iškovojome 6-tąją vietą!
Labai smagu, kad Estijoje sulaukėme ir fanų iš Lietuvos! Ačiū ir palaikiusiems nuotoliniu būdu .
Ateinantis ralis – „300 lakes“ Zarasuose, pasimatysime ten!
Estijos ralio „Top 10“ ir lietuvių pasirodymai:
Vieta | Vairuotojas | Šturmanas | Automobilis | Klasė | Laikas |
---|---|---|---|---|---|
1 | Madsas Ostbergas | Jonas Anderssonas | Ford Fiesta WRC | A8 | 1h20:20,8 |
2 | Thierry Neuville'as | Nicolas Gilsoul | Citroen DS3 WRC | A8 | +26,5 |
3 | Georgas Grossas | Raigo Molderis | Ford Focus WRC | A8 | +1:44,9 |
4 | Martinas Prokopas | Zdenekas Hruza | Ford Fiesta RS WRC | A8 | +2:39,5 |
5 | Karlas Kruuda | Martinas Jarveoja | Ford Fiesta S2000 | R4 | +3:46,1 |
6 | Kasparas Koitla | Alo Ivaskas | Mitsubishi Lancer Evo IX | N4 | +4:18,2 |
7 | Aleksejus Lukyanukas | Aleksejus Arnautovas | MMitsubishi Lancer Evo IX | N4 | +4:35,0 |
8 | Andis Neikšanas | Petersas Dzirkalis | Mitsubishi Lancer Evo X | N4 | +4:56,2 |
9 | Janis Vorobjovas | Guntaras Zicanas | Mitsubishi Lancer Evo X | N4 | +5:04,9 |
10 | Raineris Ausas | Rimo Koskinenas | Mitsubishi Lancer Evo IX | N4 | +5:15,6 |
11 | Dominykas Butvilas | Renatas Vaitkevičius | Mitsubishi Lancer Evo X | N4 | +5:26,8 |
37 | Joana Survilaitė | Vesta Survilienė | Mitsubishi Lancer Evo IX | N4 | +18:42,8 |
45 | Mantas Morkis | Jonas Paukštė | Renault Clio | N3 | +20:58,3 |
49 | Ričardas Baubinas | Gabrielė Baubinaitė | Honda Civic Type-R | N3 | +23:08,0 |
56 | Jonas Pipiras | Ramūnas Babachinas | Renault Clio | A7 | +28:14,7 |