Pradėjo nuo virtualaus „driftinimo“
„Dream2Drive“ projektas jau pradėjo trečiąjį sezoną. Visi svajojantys tapti tikrais lenktynininkais iki gegužės 18 dienos gali dalyvauti atrankoje, ir lenktynių simuliatoriuje kaip įmanoma greičiau pravažiuoti Rygoje esančią Bikerniekų trasą su „Tauras Racing“ komandos „Volkswagen Scirocco GT24“.
Šiemet sukurta nauja „Worldsimseries“ sistema tai leis daryti ne tik „Simuliatorių akademijoje“, bet ir namuose turint nuosavą įrangą. 16 greičiausių dalyvių varžysis pusfinalyje, 8 pateks į finalą. Greičiausias iš greičiausių išlips iš simuliatoriaus ir sės į tikrą lenktyninį automobilį. Pakartos šios publikacijos herojaus Domanto Ladausko istoriją.
Domo aistra vairavimui prasidėjo dar jam būnant pradinuku. Berniukas nuo vaikystės mėgo mašinėles, stumdė tiek namie ant kilimo, tiek lauke, smėlio dėžėje važinėdavo. Kai jam buvo 8 metai, dėdė padovanojo vairą kompiuteriniams žaidimams žaisti. Nuo to laiko Domanto kompiuteryje buvo tik vairavimo žaidimai.
„Prisimenu, su pusbroliu įsijungdavom ralikrosą ir bandydavom posūkiuose šonu slysti. Slydimas labai užkabino. Iš tiesų, pradžioje netgi lenktynėmis neužsiimdavau, vien tik „driftindavau“. Man patiko žiūrėti lenktynes, bet pats dažniausiai važiuodavau šonu“, – pripažįsta.
„Asseto Corsa“ privertė į vairavimą žiūrėti rimtai
Į vairavimą rimčiau žiūrėti jis pradėjo tik 2012 metais, pasirodžius realistiška fizika pasižyminčiai „Asseto Corsa“ programinei įrangai, kuri ir šiuo metu yra naudojama „Dream2Drive“ projekte. Realistiškas valdymas iš naujo užkabino jaunuolį pasidomėti vairavimu, žaidimai slystant šonu pasibaigė, o paauglys savo įgūdžius tobulino žiūrėdamas mokomuosius lenktynių vaizdo įrašus internete ir bandydamas naujas pamokas pritaikyti pirmajame savo simuliatoriuje.
„Išsyk pradėjau greitėti, karpyti sekundes nuo savo rato įveikimo laikų. Sutaupęs pinigų nusipirkau legalią „Asseto Corsa“ versiją, pradėjau dalyvauti tuo metu čempionatuose, kuriuos organizavo tuo metu ką tik įsikūrusi „Sumuliatorių akademija“, – pasakojo D. Ladauskas.
Greitas vaikinas neretai lipdavo ant virtualaus podiumo. Tačiau tik startavus pirmajam „Dream2Drive“ projektui jame dalyvauti neišdrįso. Nors draugai ir badė pirštais į nugarą ir stūmė į atrankas, Domantas savo 2017-uosius buvo susiplanavęs visai kitaip.
Net nepuoselėjo svajonių
„Tikėjau, kad galbūt būčiau patekęs į pusfinalį, tačiau aš jau buvau susiplanavęs savo vasarą. Be to, turėjau daug kitų rūpesčių: tai studijos, prasidėjęs darbas. Iki šio projekto, net per pirmąjį sezoną aš nelabai svajojau apie tikras lenktynes, nes tai tiesiog neatrodė realu. Buvo minčių kažkur lenktyniauti, bet kai pagalvodavau apie finansus, tai tos mintys labai greitai išgaruodavo. O dar juk studijos, pats neturėjau pastovaus darbo, kabinausi į gyvenimą. Tiesiog pirmojo sezono metu apie tai negalvojau ir net neplanavau“, – istoriją pasakojo šiuo metu jau lenktynininku galintis save vadinti D. Ladauskas.
Vis tik Martyno Sidunovo sėkmė pirmajame „Dream2Drive“ sezone ir jo pasirodymas prie tikro lenktyninio automobilio vairo „Fast Lap“ varžybose paskatino Domantą išmėginti savo šansą. Juo labiau, kad su Martynu šis prieš kelis metus durelių rankenėlėmis ramstėsi virtualiose lenktynėse. Jis gana lengvai pateko į greičiausiųjų TOP16, vėliau prasiskynė kelią iki finalą ir ten surinkęs didžiausią taškų kraitį laimėjo vietą „Tauras Racing“ lenktynių komandoje.
Dabar, jau įveikęs kelias tikras lenktynes ir artėjančiam sezonui besitreniruojantis Vilniuje gyvenantis panevėžietis jau juokiasi, kad pirmoji savaitė po pergalės buvo tarsi skubotas skrydis į kosmosą, kur jis nieko nespėjo suvokti. Prisiminimai galvoje susidėliojo tik po kurio laiko.
Iš svajonės – lyg į sapną
„Pirmosios lenktynės buvo jau kitą savaitgalį po finalo. Tai pirmoji savaitė buvo labai chaotiška. Nupirko visą lenktynininko ekipuotę, išsimatavau automobilį ir iš karto iš tos svajonės į trasą. Aš su tuo automobiliu gyvenime nebuvau važiavęs, nebuvau važiavęs su lenktyninėmis „slick“ tipo padangomis, nė karto nevažiavau Kačerginėje. Kai tik komanda įsodino į automobilį ir pradėjau važiuoti, radijo ryšiu komandos nariai man vis kažką kalbėjo, bet jokia informacija nepasiekė mano minčių, buvau kažkur kosmose“, – pirmąjį startą prisimena antrojo sezono čempionas.
Vienintelis dalykas, kurio gailisi, kad nevažiavo greičiau ir drąsiau. Žinojo, kad tikrai galėjo, tą įrodė jau kitose lenktynėse. Tačiau pirmųjų lenktynių baimė, atsakomybės jausmas, kai realybėje klaidų pasekmės tampa realios, ir prieš minutę buvusios situacijos negali atstatyti vieno mygtuko paspaudimu drebino sudrebino koją.
„Šiame sezone mano tikslas yra važiuoti tokiu pačiu tempu, kaip Tauras ir Martynas. Važiuoti, greitai ir tiksliai, norisi parodyti, kad ir simuliatoriai gali užauginti tikrus lenktynininkus“, – savo pasakojimą baigė D. Ladauskas.
