Šiemetinis sezono atidarymas vyko kiek kitoje „Urmo“ bazės vietoje nei kad anksčiau, tačiau nusivylusių nauja trasa nebuvo – priešingai, ši vieta daugeliui dalyvavusiųjų renginyje įsiminė dėl savo greičio, dydžio ir patogumo žiūrovams. Pastarieji galėjo atsinešti savo sulankstomas kėdutes ir sėdėti ant iškart už trasos esančio kalnelio – šiuo dalyku stebintieji renginį buvo labai patenkinti. Tačiau ir stovintiems žiūrovams trasa buvo dėkinga – stebėti ją buvo galima iš įvairiausių pusių, o matomumas buvo puikus.
Pirmoji „Driftingo čempionato“ kova prasidėjo dalyvių registracija, kurioje buvo net 27 dalyviai! Nesitikėjus tokio drifterių kiekio, registracija kiek užtruko ir treniruotės prasidėjo vėliau nei buvo planuota. Prieš treniruotes vairuotojai nežinojo, ko tikėtis iš trasos: ji buvo ilga, prieš pat startą buvo nedidelė įkalnė, o prieš finišą paskutinis įskaitinis pilonas stovėjo ant trasą juosiančių blokų. Tai reiškia, kad norėdamas gerai pravažiuoti kvalifikaciją, dalyvis turėjo nuo jų praslysti per mažiau nei pusmetrį.
Tačiau kaip parodė treniruotės ir po jų sekusi kvalifikacija, dalyviai buvo pasiruošę puikiai: prieš varžybas nepasitenkinimą kėlęs kalniukas starto vietoje buvo trasos „vinis“ visiems dalyviams, o fotografai, buvę ties finišu, nekartą skubėdami traukėsi dėl šalia pat trasos apsauginių blokų praslystančių automobilių. Nors dalyviai trasos apsaugos ir nelietė, begalę kartų pralėkė vos per keliolika ar netgi kelis centimetrus šalia jos. Nors netgi jei kuris nors dalyvis ir būtų „užkabinęs“ apsauginius blokus, juos pajudinti vargu ar būtų pavykę – vienas toks betono gaminys sveria virš tonos.
Kvalifikacijoje dalyviai turėjo pravažiuoti teisėjų nustatyta trajektorija, posūkiuose stengdamiesi slysti kuo didesniu kampu ir greičiu. Nepamirštamas ir įspūdžio faktorius - jis lemia 10% vertinimo.
Šiame rungtynių etape geriausiai sekėsi pernai mažai dalyvavusiam, tačiau praėjusį šeštadienį puikiai pasirodžiusiam „D1Sport“ komandos nariui Evaldui Kovalenkai su Nissan Silvia S13, išvystančia apie 350 ag. Antras liko „BMWFan“ narys Andrius Čibirka, trečias - „Drifter.lt“ atstovas Timas Simniška, šiemet pakeitęs buvusį savo automobilį Opel Omega į Lexus SC, turintį virš 350 ag. Ketvirtas liko Ramūnas Brūzga iš „JDM Art“, penktas – kitas „Drifter.lt“ komandos drifteris Darius Balys. Pernai beveik nedalyvavęs dukart Drifto Karalius (2006 ir 2007 metais) Andrius Miciūnas su BMW E30 kvalifikacijoje liko šeštas, savo pažanga visus stebinęs Tadas Lučkaitis – septintas. Praėjusiais metais ketvirtas likęs Andrius Šlajus šios kovos pirmame etape liko tik vienuoliktas.
Po kvalifikacijos sekę poriniai „tsuiso“ važiavimai patvirtino lūkesčius – visi tikėjosi įspūdingų ir nepamirštamų kovų, o jau pirmojo „Top16“ etapo poros būtent tai ir žadėjo.
Viena įdomiausių kovų šiame etape turėjo būti tarp praėjusiais metais antroje vietoje likusio T. Simniškos ir BMW E34 vairuojančio Arūno Atkočiūno. Pernai finalinėje kovoje „Top8“ pralaimėjęs „Drifter.lt“ nariui, A. Atkočiūnas turėjo puikią progą jam atsirevanšuoti, tačiau jau po apšilimo važiavimo dėl techninių problemų jis turėjo pasitraukti iš kovos – varžybų krūvio neatlaikė BMW galinė važiuoklė.
„Top8“ turnyras buvo didelis galvos skausmas teisėjams ir begalinis džiaugsmas žiūrovams – daug kartojamų kovų, tik per plauką nugalėjusių vairuotojų ir begalė svylančių padangų dūmų. Kone įdomiausia šio etapo kova buvo tarp dviejų Andrių: Čibirkos ir Miciūno. Abu jie - „BMWFan“ nariai, abu vairuoja BMW E30 automobilius. Po didžiulių teisėjų diskusijų ir pakartotinio važiavimo, nugalėtoju buvo paskelbtas ir į pusfinalį keliavo pastarasis vairuotojas. Šiame etape savo pasirodymą baigė ir renginio staigmena tapęs T. Lučkaitis – jo rožinės spalvos Nissan 240SX ilgai priešinosi T. Simniškos Lexusui, tačiau pakartotiniuose važiavimuose stipresniu buvo pripažintas labiau patyręs vairuotojas. Įdomi kova buvo ir tarp R. Brūzgos bei dar vieno „BMWFan“ nario A. Šlajaus, čia po ypač atkaklios kovos į tolimesnį etapą pateko pastarasis drifteris.
Pusfinalių poros buvo „vokiškos“ ir „japoniškos“ - viename, kaip ir „Top8“, dalyvavo du BMW E30 vairuojantys Andriai: Miciūnas bei Šlajus. Antrojo pusfinalio pora: T. Simniška su salotiniu Lexus SC bei „žalmarge“ dėl juodų lipdukų ant balto kėbulo komentatoriaus praminta E. Kovalenkos Nissan Silvia S13. Šiose kovose teisėjai jau nebeskelbė pakartojimų, nors jų norėjo tiek važiavę dalyviai, tiek renginį stebėję žiūrovai. Nugalėtojais po įspūdingų kovų ir centimetrais matuojamų atstumų tarp automobilių buvo paskelbti ir finale susikovė du buvę Drifto Karaliai – T. Simniška ir A. Miciūnas, o jų varžovai turėjo tenkintis važiavimu dėl trečiosios vietos.
Visgi ir mažasis finalas buvo įspūdingas – abu vairuotojai beatodairiškai siekė patekti į prizininkų trejetuką. Tačiau čia sėkmė lydėjo vietinį vairuotoją – kaunietį A. Šlajų, laimėjusį kovą dėl trečios vietos. Vilnietis E. Kovalenka turėjo tenkintis ketvirtaja ir planus užlipti ant nugalėtojų podiumo atidėti iki kito etapo.
Finale susikovė du kone daugiausiai patirties Lietuvoje turintys drifteriai: abu kauniečiai, abu buvę Drifto Karaliais, abu jau ne vienerius metus žinomi visiems bent kiek besidomintiems driftu. Po labai aršios, įtemptos ir begalę padangų dūmų skleidusios kovos nugalėtoju buvo paskelbtas Lexus SC vairuojantis T. Simniška, džiaugęsis ne tik nugalėtojo taure bei rėmėjų apdovanojimais, bet ir piniginiu prizu – visi už dalyvių startinius mokesčius surinkti pinigai buvo skirti pirmai, antrai ir trečiai vietai santykiu 50:30:20, tad „Drifter.lt“ narys gavo kiek daugiau nei du tūkstančius litų, antroje vietoje likusiam A. Miciūnui atiteko tūkstantis litų, o A. Šlajui – virš 700 litų .
Pasibaigus pirmajai kovai ir dar neišblėsus įspūdžiams po jos, visi nekantrauja laukdami antrojo „Driftingo čempionato“ etapo. Visa informacija apie jį bei šio galutiniai šios kovos rezultatai – jau netrukus www.drifting.lt puslapyje.
