Lietuvių kelionė į Peru: kuo žavios atostogos Dakaro ralyje?

Visos Dakaro naujienos (spauskite čia)

Fotografas ir keliautojas Tomas Tumalovičius keliuose Dakaro raliuose yra dirbęs komandos fotografu, o pastaraisiais metais pats organizuoja tokias išvykas sporto gerbėjams. Po sėkmingos 2018 m. kelionės jis surinko keliolikos žmonių grupę, kuri užpildys keturis visureigius ir kartu stebės bei palaikys 2019 m. Dakaro ralio dalyvius.

Įdomu palaikyti tautiečius

Kodėl lietuviai, automobilių sporto gerbėjai, vis dažniau nori savo akimis išvysti Dakaro ralį? T. Tumalovičiaus manymu, priežastys yra trys: pirmoji – tai adrenalinas, patiriamas nuotykis kiekvieną dieną naviguojant sudėtingais keliais ar bekelėmis. Kita – lietuvių palaikymas.

Vien 2019 m. Dakaro ralyje dalyvaus trys automobilių ir du motociklų ekipažai iš Lietuvos, o ir rezultatus jie demonstruoja neprastus – 2018 m. visi trys automobiliai buvo matomi greičiausiųjų trisdešimtuke.

Dakaro ralyje Peru – žiūrovai iš Lietuvos

+11

Trečioji priežastis – proga pažinti šalį, naują kraštą. Pietų Amerikos istoriniai objektai, gyventojai, jų kultūra – tai dalykai, kurie europiečiams labai įdomūs.

„Kiekvieną dieną labai smagu pamatyti lietuvius automobilistus – važiuoja jie pakankamai gerai, smagu juos stebėti tiek trasoje, tiek finiše. Kai pamato mūsų mojuojamą Lietuvos vėliavą, kai kurie dar pasirodo – pagazuoja ar sukelia didelį dulkių debesį. Labai smagu matyti, kaip vienas po kito bando kokią kopą įveikti – vienas tiesiai bando sniegą galva pradaužti, kitas gražiai išvinguriuoja, trečias – įklimpsta“, – pasakojo T. Tumalovičius.

Be to, Dakaro ralyje dalyvauja šimtai dalyvių – geriausių pasaulio vairuotojų. Pamatyti jų vairavimo techniką ir palyginti ją su tautiečių ar kitų dalyvių kiekvienam įdomu.

Svarbiausia – logistika

Viena svarbiausių sudedamųjų Dakaro ralio detalių yra logistika. Kaip rasti vienos dienos greičio ruožų vietas, kai patys dalyviai tai, kur turės važiuoti, sužino tik vakarą prieš tai? T. Tumalovičius prisimena, kad pirmajame savo Dakare, kai keliavo kaip fotografas kartu su komanda, trečdalio greičio ruožų net nepamatė – paprasčiausiai nerado kaip privažiuoti prie numatytų vietų. Tačiau dabar kiekvieną vakarą jis bendrauja su lietuviškų komandų atstovais ir sužino, kur jie planuoja važiuoti bei kokias vietas pasiekti.

„Šitas nuotykis yra tai, ko jokia kelionių agentūra nepasiūlys. Tai yra visiškas išlipimas iš komforto zonos – kartais reikia perlipti per save, įdėti papildomų pastangų, kad patektum į gerą vietą. Niekas jų neduoda ir neatneša – važiuoji, užklimpsti, trauki, stumi, klausinėji vietinių. Ne visada konkrečias norimas vietas randi – kartais tik iš antro ar trečio karto pataikai. Kartais tenka mąstyti, ar apskritai pavyks laiku į norimą vietą nuvažiuoti“, – pasakojo kelionių organizatorius.

Kad kelionė į Dakaro ralį yra tarsi didelis nuotykis, liudija ir T. Tumalovičiaus planas – numatoma, kad mažiausiai 4 nakvynės vyks palapinėse. Tai toli gražu ne „viskas įskaičiuota“ atostogos – tokių kelionių į Dakarą kol kas nesiūlo niekas. Po tokių „atostogų“ reikia dar kelias dienas atsipūsti, išsimiegoti.

„Įdomu, kad taip ir su šalimi gerai susipažįsti. Važiuoji, nuo pagrindinio kelio 20 km nusuki šunkeliais, surandi viduryje dykumos prūdą, prie kurio gyvena vietinis ir augina arklius. Bandai su juo pasikalbėti, suprasti, ką jis veikia ir kodėl čia gyvena. Gyvenime tokių dalykų šiaip nepatirsi. Kaip aš sakau, ne bažnyčių skaičiuoti važiuojam, o pamatyti šalį taip, kaip vietiniai“, – sako keliautojas, pridurdamas, kad skiria laiko ir žymesnėms, turistų mėgstamoms vietoms aplankyti. Daugelis žmonių tokioje egzotiškoje šalyje kaip Peru apsilanko vieną kartą gyvenime, tad neišnaudoti jos siūlomų galimybių būtų nuodėmė.

Viena šalis – paprasčiau

Artėjantis Dakaro ralis pirmą kartą vyks tik vienoje valstybėje – Peru. Tai keliautojams iš kitų šalių yra didelis palengvinimas, kadangi daugelyje Pietų Amerikos šalių sudėtinga išsinuomoti automobilį, su kuriuo norima keliauti į užsienį. Be to, Dakare patogiausia važiuoti su visureigiu, o tai apsunkina nuomos sąlygas ir gerokai padidina kainą.

Kitas privalumas – oras. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais Dakaro ralis kelias dienas vykdavo Bolivijoje – aukštikalnėse oras neretai atšąla iki 0 laipsnių, iškrinta sniegas. Pasitaikė atvejų, kai greičio ruožai buvo netgi atšaukiami dėl prastų sąlygų.

„Bolivijos kalnuose sudėtinga, jie išvargina – norėdamas 700 km nuvažiuoti, turi išavžiuoti 4 ryto ir į vietą atvyksi tik vidurnaktį. Žmonėms tai kartais būna per didelis diskomfortas – klimatas skiriasi, nuo aukščio skauda galvą, o dėl drėgmės neretas ir peršalimą gauna. 2019-ais, kai viskas vyks tik vienoje šalyje, kurioje šilta, viskas bus paprasčiau – per dieną reikės nuvažiuoti po 500-600 km, tai visai nedaug palyginus su tūkstančiu kilometrų ankstesnėse varžybose“, – prisiminė T. Tumalovičius.

Dėl to ir pačios kelionės organizavimas yra paprastesnis. Fotografo teigimu, lėktuvo bilietą nusipirkti niekada ne vėlu, o vietoje reikės tik automobilį išsinuomoti – nakvoti galima palapinėje, valgyti – pakelės užeigose. Jis pats 2017-aisiais visai keliolikos žmonių grupei kelionę suorganizavo per kelias savaites – žinoma, svečioje šalyje viską sutvarkyti yra gerokai sudėtingiau, tačiau įmanoma.

Reikia turėti omenyje, kad Dakaro ralis Peru gyventojams – tarsi vasara palangiškiams. Tiek automobilį išsinuomoti, tiek viešbutyje apsigyventi kainuos daugiau nei bet kuriuo kitu metu.

Kitas keliautojams aktualus niuansas yra kalba. Peru labai mažai žmonių šneka kita nei ispanų kalba, tad bent pagrindinius žodžius reikėtų žinoti.

„Nekalba ten angliškai žmonės. Limoje viešbutį užsakyti dar įmanoma angliškai, tačiau mažesniuose kaimuose būna daug reikalų. Kai kokiame kaime stovi viešbutis ir jo administratorius nesupranta skirtumo tarp dvigulės ir viengulės lovų, kai turi visur eiti, žiūrėti ir rodyti, tai kažkiek pramoksti. Kažkada mums ledo reikėjo, o jokių parduotuvių nei degalinių nėra.

Per visą kaimą perėjom kol išsiaiškinom, kad Marija iš penkto namo jo turi ir savo senovinį šaldytuvą atidariusi davė. Žmonės ten labai geri, visi nori padėti, tik komunikuoti su jais – sudėtinga. Tačiau šypsena duris atidaro ir padeda išsiaiškinti daug dalykų“, – savo patirtį pasakojo T. Tumalovičius, 2019 m. jau antrą kartą į Dakaro ralį keliausiantis ne kaip fotografas, o kelionės vadovas.