Nuo 8 val. ryte kas valandą į „Erzbergrodeo“ prologą įleidžiama po 100 važiuotojų. Dalyviai išsirikiuoja prie starto ir laukia, kol juos renginio gidai pagal starto numerius „išrenka“ ir palydi arčiau starto vietos. Užvažiuojama ant pakylos, duodant teisėjui leidimą – startuojama. Įveikti kelią duodama 15 minučių.
Bandyti sportininkai gali dvi dienas po kartą. Imamas geriausias vienas laikas ir į finalą papuola tik greičiausiai įveikę 500 dalyvių iš šiemet startavusių 2022. Dalyvauja ne tik mums jau įprasti enduro tipo motociklai, sunkieji enduro motociklai, be galo keistai atrodantys sportiniai keturračiai motociklai (14 dalyvių) bei dar sunkiau tokioje trasoje įsivaizduojami motociklai su priekabomis.
Taip pat šalia vykstančio prologo atidaroma vieta treniruotėms, dalis būsimo finalo trasos. Treniruotėse Lietuvos atstovui Mindaugui Šimkevičiui sekėsi gerai, tad su nekantrumu laukėme jo pirmojo bandymo prologe. Tačiau pirmas kartas nebuvo sėkmingas. Prologo metu Mindaugas smarkiai krito ir susižalojo. Jo paties komentaras:
Pirmas smūgis teko rankoms, tai plyšo delnas, kelio zonoje plėštinė gili žaizda – teko siūti, su girnele kažkas ir negerai. Be to, visas kaip iš tarkavimo mašinos išlindęs
„Erzbergrodeo” šiais metais nepavyko. „Susibarsčiau“ lengviausiam etape – prologe. Moralas: trasa po tiek dalyvių (startavau 1888-as) nepažįstamai pasikeitė. Turbūt reikėjo mažinti greitį, bet tokiu atveju patekti į kitą etapą kažin ar būtų realu, nes pirmas tūkstantis dalyvių turėjo palaistytą ir lygią trasą, tad reikėjo sulėkt maksimaliai. Privijęs vieną iš dalyvių S formos posūkyje dulkėse gavau smūgį, trasa toje vietoje gal tik 2 metrų pločio, apribota iš skaldos ir akmenų supiltais metro aukščio pylimais. Peršokau S posūkio pylimą, tada apsauginį pylimą ir tėškiausi.
Pasekmės: lūžęs motociklo vairas ir galinis kompozito rėmas. Pačiam: pirmas smūgis teko rankoms, tai plyšo delnas, kelio zonoje plėštinė gili žaizda – teko siūti, su girnele kažkas ir negerai. Be to, visas kaip iš tarkavimo mašinos išlindęs.
Bet noro neatmušė – revanšas mintyse. Kviečiu visus jungtis kitais metais. Nes retas renginys turi du tūkstančius dalyvių, o atmosferą reikia pamatyti – sunku nupasakot. Pirma „Erzbergrodeo“ dalis tikrai įveikiama ir su „Africa“.
Šiemet beliko plačiai viską stebėti ir palaikyti mūsų kaimynus latvius bei estus. Iš šešių kaimynų į finalą pateko trys Estijos atstovai: Ragnaras Valdsteinas, Aare Pere ir Rannaras Uusna, jam šiemet priklausė aukšta, penktoji vieta bendroje prologo įskaitoje. Finišo šiemet jie nė vienas nepasiekė. Pirmieji du dalyviai pasiekė 8 – ąjį kontrolės punktą, Rannar Usna – 17 -ąjį iš 25 kontrolinių punktų ir liko 52-oje pozicijoje.
Šių metų absoliučiu „Erzbergrodeo“ nugalėtoju tapo ispanas Alfredo Gomezas, startavęs pirmas ir lyderio pozicijų neužleidęs iki pat pabaigos, prologe demonstravęs 21-ąjį laiką. Beje, prieš metus, šis garsus ir puikiai pažįstamas enduro mėgėjams sportininkas, treniravo ir Lietuvos enduro mėgėjus. Antrasis finišą kirto britas Grajamas Jarvis, o trečias buvo amerikietis Cody Webbas.
Moterų klasėje geriausią laiką prologe rodė Sandra Gomez Cantero, garsiojo Alfredo Gomezo sesuo. Pagrindiniame finale ji dalyvavo vienintelė ir pasiekusi 14-ąjį kontrolės punktą liko 136-oje vietoje.
