Lemtinga akimirka – devynerių
Vos spėjęs grįžti iš Vokietijos, pirmadienį Rokas jau sėdėjo pamokose, o radęs laisvą minutę ir atskubėjęs pokalbio į redakciją jis šiltai spaudė ranką – visą laiką šypsodamasis ir juokaudamas. Laisvai bendraujantis vaikinas išsamiai narstė savo gyvenimą teigdamas, kad yra atviras ir jam patinka bendrauti su įvairiais žmonėmis. Pirmiausiai Rokas papasakojo apie didžiulę vertybę gyvenime – savo šeimą, apie turiningai prabėgusią vaikystę.
„Šeimoje esame penkiese, – pasakojo gimnazistas. – Tėvai turi nuosavus verslus: mama vadovauja kavinei „Boulingas“, o tėvelis – logistikos įmonei GBY. Turiu du brolius: vyresnysis Rytis studijuoja Vilniuje, o jaunėlis Simas – „Aušros“ progimnazijos pradinukas. Jį aš pats mokau važiuoti kartingu nuo penkerių metų ir tikiuosi, kad jis bus didis sportininkas. Rytis – mano didžiausia atrama įvairiais gyvenimo momentais. Artimai bendrauju su seneliais, jie man – geriausi draugai, supratingi ir visada nuteikiantys optimistiškai.“
Vaikystėje Rokas mėgo piešti, kaip ir dauguma vaikų. Jis juokdamasis teigė, kad kiek tik save prisimena, buvo be galo judrus ir smalsus, tikras nenuorama, nenustygstantis vietoje – tuos laikus primena likę randai ant kaktos ir kitų kūno vietų.
Iš lankytų būrelių jam labiausiai patiko futbolo treniruotės, o kai tėvelis pasiūlė pasivažinėti pramoginiu kartingu, ta akimirka tapo sportinio kelio pradžia. Kiek vėliau R.Baciuška persėdo į sportinį kartingą. Pirmosios varžybos devynerių pypliui buvo nesėkmingos, bet po metų jau džiugino prizinės vietos. Vaikinas nostalgiškai konstatavo, kad jo vaikystė buvo labai turininga ir jam labai gaila, kad ji taip greitai prabėgo – malonūs prisiminimai liko iš varžybų Lietuvoje ir užsienyje, dažnų kelionių su šeima po įvairias šalis ir smagių slidinėjimų kalnuose. Ilgai neklajodamas po praeitį, jis linksmai prakalbo apie dabartį.
„Aušros“ progimnazijoje baigiau aštuonias klases, dabar esu Žalgirių gimnazijos ketvirtokas, o priešakyje manęs laukia abitūros egzaminai. Pasibaigė varžybos, tai dabar rimtai kibsiu į mokslus, – artimiausiais planais dalijosi gimnazistas. – Kur studijuosiu, dar svarstau. Man labiausiai patinka geografijos, matematikos pamokos, žinau, kad ne mažiau svarbios ir anglų kalba bei istorija.“
Dėkingas už saldų pergalės skonį
Pasidomėjus, kas suskubo pirmieji jį pasveikinti, iškovojus Europos čempiono titulą, vaikinas ėmė linksmai vardyti, kad vos išlipus iš sportinio automobilio jį sugriebę kilnojo artimieji, prie kurių prisijungė auksinių rankų mechanikas, iš karto apsupo žurnalistai su kameromis. Abiturientas iš Tauragės sulaukė daug sveikinimo skambučių ir žinučių iš giminių, draugų ir gerbėjų, o gimnazijoje jį spėjo pasveikinti keletas mokytojų ir auklėtojas. Pati mieliausia dovana – nuo tėvelio, kuris ištesėjo savo pažadą – sūnui laimėjus čempionatą, įteikė jam automobilio „Audi RS3“ raktelius. Pasmalsavus, ar nesulaukia pavydžių žvilgsnių, Rokas tik skeptiškai šyptelėjo ir patikino, kad kiekvienas, kažką pasiekęs, neatsiejamas nuo pavyduolių, todėl jis į tai nekreipia dėmesio ir visiškai nesijaudina.
Paklaustas, ar neišpuiks po tokios garsios pergalės, Rokas tik nusijuokė ir garantavo, kad taip neatsitiks, kadangi nėra susireikšminęs ir neskirsto žmonių – mėgsta su visais nuoširdžiai bendrauti, juokauti, yra dėmesingas ir atviras.
Ralio čempionas apgailestaudamas pasakojo, kad laisvalaikio nelabai likdavo draugams ir net šeimai, kai pasinerdavo į sportą – gal tai buvo priežastis, kad nuo vienų draugų atitolo, tačiau tuo pačiu atrado kitus, turinčius panašų azartišką pomėgį. Jis labai džiaugiasi savo pergale, kadangi į tikslą vedė nelengvas kelias, jam teko labai stengtis, daug ko atsisakyti, tikslingai treniruotis vos ne dešimtmetį ne tik Smalininkų kartodrome.
„Matydami mano begalinį aktyvumą, visą mano energiją tėveliai nukreipė į sportą, kad iš nuobodumo neslampinėčiau gatvėmis, o turėčiau rimtą užsiėmimą. Už sudarytas sąlygas ir suteiktas galimybes, už savo įspūdingą pergalę aš dėkingas jiems, – jausmingai pasakojo Rokas. – Esu dėkingas pirmajam savo treneriui Taurui Staniuliui, tai pat vokiečiui Rolf Voland, kuris mane mokė prieš ralio varžybas. Nuoširdžiai dėkoju ir savo pagrindinei rėmėjai – bendrovei „Rimo“, kadangi šis sportas gana brangus.“
Čempiono apdovanojimas dar neįteiktas – Rokui bus pranešta, kurioje šalyje ir kada vyks iškilminga sveikinimo ceremonija.
Neįsivaizduoja savęs be sporto
Jaunasis sportininkas išvardijo, kad kartingo varžybose teko dalyvauti įvairiose užsienio šalyse: Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Kartingai, Roko teigimu, buvo pamatiniai akmenys siekiant sporto aukštumų. Jie padeda ir dabar palaikyti fizinę formą, gerina reakciją, ugdo ištvermę – sportinis kartingas KZ2, kuriuo dabar važinėja, turi šešias pavaras ir išvysto greitį, priklausomai nuo trasos, net iki 200 km/val. Šioje klasėje galima važiuoti neturint vairuotojo pažymėjimo. Vos sulaukęs pilnametystės R.Baciuška lengvai išlaikė egzaminą, todėl prieš metus jam buvo įteiktas šis svarbus dokumentas.
O sunkiausia šiame sporte, pasak lenktynininko, – nusiteikti ir išlaikyti psichologinį stabilumą, susikoncentruoti – 80 proc. sėkmės priklauso nuo starto momento. Jis reakciją lavina naudodamas specialų kamuoliuką, kuris dėl unikalios šešiakampės formos nuo žemės atšoka nenuspėjama trajektorija.
„Mašinos ir kartingai yra sudedamoji mano gyvenimo dalis ir be jų savo ateities neįsivaizduoju. Žiemą planuoju treniruotes mašina Suomijoje ant ledo, o pavasarį vėl stosiu į trasą. Keliu sau naujus iššūkius, sieksiu sporto aukštumų. Šiuo metu man viskas gerai, esu laimingas ir džiaugiuosi gyvenimu. Labai norėčiau, kad gamyklinė komanda manimi susidomėtų, tuomet man mokėtų už važiavimą“, – viltį išreiškė sportininkas.
Dubajus, knygos ir jaunimo problemos
Smagiai R.Baciuška prisiminė savo 18-ąjį gimtadienį, per kurį savaitei išvyko į Dubajų, atsisakęs gimtadienio šventės namuose – ten su latvių sportininku dalyvavo sporto renginyje. Ši kelionė Rokui buvo pati įspūdingiausia dovana. Kaip šiemet, gruodžio 10-ąją, švęs savo 19-ąjį gimtadienį, vaikinas dar nesuplanavo.
Rokas linksmai juokėsi paklaustas, kada išmoko važiuoti dviratuku. Jis patikino, kad labai anksti – nekreipdamas dėmesio į nubrozdintas alkūnes ir kelius, jam patiko važinėti. O dabar, azartiškai pamėgus automobilius, vasarą tik keletą kartų važinėjosi dviračiu, tačiau net 35 kartus skrido į sporto renginius, vykusius užsienyje.
Vakarais, prieš miegą, vaikinas mėgsta bėgioti Vytauto stadione. Jis planuoja savo laiką paskirstydamas veiklą valandų tikslumu, o ir savaitgalių tuščiai neleidžia – kartu su draugais ką nors veikia, pavyzdžiui, nuvyksta į baseiną paplaukioti.
Tėvų šeimoje laikomasi tradicijos pagrindines metų šventes švęsti kartu, vasario mėnesį važiuoti į kalnus, dažniausiai Prancūzijos ir Italijos, slidinėti, vasarą keletą savaičių visa šeima praleidžia savo sodyboje Balskuose. Rokui labai patinka gražios vietos gamtoje, o labiausiai žavi Juodežeris.
Roko brolis ir tėvelis – medžiotojai, tačiau vaikino medžioklė nedomina. Nemėgsta jis ir žvejybos, kadangi jam nelabai skani žuvis. Paprašytas įvardyti skaniausią patiekalą, sportininkas trumpam susimąstė ir patikino, kad tai itališka pica su kumpiu.
Pasmalsavus, ar Rokas savo ateitį mato Tauragėje, prieš atsakydamas jis suabejojo – ir mato, ir ne. Jei nebus būtinumo išvykti ar steigti verslo kitur, jis mielai gyvens gimtajame mieste. Paklaustas, ko jam ir jo bendraamžiams labiausiai trūksta Tauragėje, jis tvirtai išsakė, kad nėra nei ką veikti jaunimui. Mašinas vairuojantys jaunuoliai susirenka kad ir prie Vytauto stadiono ar kitur ir kalbasi iki pirmos ar antros valandos nakties.
„Nėra klubų ir kavinių būtent jaunimui, kur nesirinktų vyresni žmonės. Dabartiniai klubai nykūs, ten lankosi ir kai kurie mokytojai. Jaunimo namai irgi ne kažin kas – ten menininkai susirinkę, kurie kitaip laisvalaikį suvokia. Trūksta renginių ir veiklos tik jaunimui. Dabar atvažiuoju su draugais į miestą pavalgyti, apsuku porą ratų gatvėmis ir grįžtu į namus“, – atviravo Rokas.
Ralio čempionas skaito saviugdos knygas, turi šuniuką Rudį, didžiuodamasis sakė mokantis ne tik kiaušinį išvirti, bet ir pagaminti gardų patiekalą iš makaronų, iškepti blynų. Jo firminis patiekalas – vafliai, šį Roko keptą skanėstą mėgsta visa šeima.
