CIK-FIA Europos čempionate Paulius dalyvauja jau trečią kartą. Šį kartą ant nugalėtojų pakylos lietuvis nelipo – „Second chance“ važiavimuose, kuriuose kovojama dėl patekimo į finalą, P.Paškevičius finišavo 13-as iš 32-jų šio važiavimo dalyvių. Norint patekti į finalą Pauliui reikėjo finišuoti šeštam.
Tačiau komanda liko patenkinta padarytu įdirbiu ir stabiliais rezultatais. Pasak penkis kartus Lietuvos čempiono, važiuojant Europos čempionate, į šį sportą pažvelgi šiek tiek kitaip. Tai ir kitokia kova, galimybė mokytis iš pačių geriausių Europos kartingo meistrų, pamatyti senas automobilių sporto tradicijas ir mokytis puikios automobilių sporto vadybos.
Uždarame parke – ir mažos komandos, ir gamyklų ekipos
Sarno trasa yra 40 kilometrų piečiau Neapolio. Jos rato ilgis – vienas kilometras ir 700 metrų. Trasos plotis – 9 metrai. Pasak P.Paškevičiaus tai yra itin greita trasa. Po pirmos tiesiosios prieš Senos posūkį, „KZ2“ klasės kartingai skrieja maždaug 200 kilometrų per valandą greičiu.
CIK-FIA Europos čempionato metu čia susirenka itin gausus būrys sportininkų. Vien tik KZ2 klasėje, kurioje startuoja „Paske Racing“ ekipos sportininkas, šiais metais dalyvių paraiškas pateikė 64 sportininkai. Tad visą savaitę, nuo laisvų treniruočių pradžios iki finalinių važiavimų, kartodromo šalia Vezuvijaus uždarame parke šurmuliuoja įspūdingas sportinis miestelis.
„Tokių lenktynių trasų galime tiktai pavydėti. Puiki danga, nepriekaištinga infrastruktūra, viskas čia padaryta sportininkų ir žiūrovų patogumui. Uždaras parkas, mūsų supratimu, Sarno trasoje tiesiog milžiniškas. Ir čempionato metu jis visuomet būna pilnas.
Čia galima pamatyti ir nedidelių komandų, ir gamyklinių ekipų – pastarosios čia įsikuria puspriekabėse-transformeriuose.
Čia galima pamatyti ir nedidelių komandų, ir gamyklinių ekipų – pastarosios čia įsikuria puspriekabėse-transformeriuose. Prie didžiulės puspriekabės tvirtinama nedidelio restorano ploto palapinė, patiesiamas keraminis parketas.
Čia telpa kelios dešimtys specialistų, kurie nuo ryto iki vėlaus vakaro dirba savo darbą – reguliuoja variklių parametrus, tikrina pakabos geometriją ar kompiuterių ekranuose analizuoja telemetrijos duomenis. Teko bendrauti su vietinių gamyklinių komandų atstovais. Tai puikūs specialistai, konsultavo mane dėl nustatymų.
Tiesa, italai nesivargina mokytis anglų kalbos, tad dalyvaudamas šiame čempionate norom nenorom jau suprantu didesnę dalį naudojamų italų techninės kalbos frazių. Kiek teko išgirsti neoficialiuose pokalbiuose, tokių komandų biudžetas vienam čempionato etapui dažnai būna didesnis nei 50 tūkst. eurų.
Tačiau greta tokių milžinų įsikuria ir komandos, kurios telpa kuklioje palapinėje, o visa manta atvežama viename mikroautobuse. Tokių ekipų vadovai vienam etapui išleidžia kokius 3 tūkstančius eurų. Ir nors susirinkusios komandos yra itin skirtingos, sportininkų rezultatai skiriasi visai nežymiai.
Tokia jau ta kartingo specifika. Nors konkurencija milžiniška, čia važiuoja panašaus pajėgumo sportininkai. Pavyzdžiui pusfinalyje į vieną sekundę rato įveikimo laiko „sutelpa“ daugiau nei trisdešimt sportininkų“, – pastebėjimais parvažiavęs iš Italijos dalinosi P.Paškevičius.
Ilgoje kelionėje prie vairo sėdi ir pats lenktynininkas
Kelionė nuo Kauno iki Neapolio apylinkių trunka apie 30 valandų. „Paske Racing“ ekipa į kelią leidžiasi mikroautobusu, kuriame sukrauti visi reikalingi rakandai – komandos palapinė, atsarginiai varikliai, įrankiai ir t.t. Komandos nariai vairuoja pasikeisdami, prie vairo savo kelio dalį praleidžia ir P.Paškevičius.
„Iki Sarno trasos – pustrečio tūkstančio kilometrų atstumas. Važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Austriją. Austrijoje perėjomis kylame į Alpes, tuomet įvažiuojame į Italijos Tirolį. Sarno lenktynių trasa yra pietinėje Italijos dalyje, tad net ir pasiekus Italiją tenka važiuoti beveik visą dieną, kol pervažiuoji šią didelę ir labai gražią šalį.
Mes važiuojame be tarpinių nakvynių, keisdamiesi prie vairo. Kojas pramankštiname tik tuomet, kai stojame užsipilti kuro. Kažkas vairuoja, kažkas miega įsitaisęs ant autobuso grindų. Prie vairo savo kelio dalį praleidžiu ir aš. Žinoma, tai kažkiek vargina, tačiau tai irgi yra komandinio darbo dalis. Ir žinoma, daug įspūdžių.
Aš stebiuosi italų vairuotojų temperamentu. Garso signalas čia naudojamas itin dažnai. Išsukus iš greitkelių čia nemažai chaoso, tačiau jis yra su savita sistema. Prireikus italai tave užleis, pasitrauks. Egzistuoja tam tikras mandagumas, paslaugumas. Avarijų ar kažkokios agresijos apraiškų pietų Italijos keliukuose nemačiau“, – pasakoja P.Paškevičius.
Gegužės mėnesį laukia etapas Ispanijoje
„Italijoje mums dar nepavyko pasiekti, kad karbiuratoriai tiektų visiems sūkių diapozonams tinkama kuro mišinį. Paprastai sakant, mano kartingas vietomis „netraukė“ taip, kaip norėjosi. Tačiau mes dirbome, kiekvieną važiavimą rezultatai gerėjo. Baigėme visus važiavimus, nepatekau į jokią „mėsmalę“.
Dabar mūsų komanda jau žino ko trūksta mūsų technikai, tad Lietuvoje galime tinkamai ruoštis Europos čempionato antro etapo varžyboms, kurios Ispanijoje vyks jau gegužės mėnesį. Tad viskas dar prieš akis“, – pastebėjimais po finišo Sarno trasoje dalinosi P.Paškevičius.
Antras CIK-FIA Europos čempionato etapas vyks Zuera trasoje Ispanijoje, gegužės 21-24 dienomis. Tad pasiruošimo šioms varžyboms „Paske Racing“ ekipai liko mažiau nei mėnuo.
