Sumos – šešiaženklės
Vienas paskutinių rimtesnių incidentų lietuviškame ralyje įvyko Viekšniuose, kur ant kelio neišsilaikė ir itin dideliu, apie 160 km/val., greičiu avariją patyrė Vlado Jurkevičiaus ir Aisvydo Paliukėno ekipažas.
Nors duetas nenukentėjo, tačiau jų „Škoda Fabia R5“ po įvykio atrodė išties baisiai. Vaizdas po avarijos bylojo apie tai, kad čia išlaidų bus labai daug, o kitam Lietuvos ralio čempionato etapui „CBet Rally Rokiškis“ automobilį veikiausiai teks nuomotis. Ralio pilotas Vladas Jurkevičius sutiko papasakoti tiek apie šio, tiek apie ankstesnių jo patirtų incidentų kainą.
„Kad būtų aiškiau, tai palyginimui galiu pasakyti, kad R2 „Peugeot“ kėbulas kainuoja iki 10 000, o R5 „Škoda“ kėbulas kainuoja 30 000. Viekšniuose buvo trečias kartas, kai mes apvertėme „Škoda“. Pirmas virtimas buvo pernai Estijoje, antras – Elektrėnuose. Jie buvo gan sėkmingi, bet kai jau apverti mašiną, tai pigu nebūna. Kiekvienas iš jų kainavo apie 25 000. Tada kėbulo keisti nereikėjo, agregatai buvo palyginti sveiki.
O šitas paskutinis virtimas Viekšniuose vis dar neturi galutinės sąmatos, bet tai bus šešiaženklė suma. Nors saugos lankai ir nelinko, bet tas kėbulas jau toks iš visų pusių sulamdytas, kad nusprendėme nusipirkti naują. Šiaip sąmata visada susideda iš daug visokių smulkmenų ir jos remontuojant R5 yra žiauriai brangios. Mačiau dalių sąrašą, kurių reikėtų „Škoda“ atstatymui po Viekšnių, tai ten yra keturi pilni A4 lapai detalių. Kartu su kėbulu viskas susideda į šešiaženklę sumą.
Visgi kiekvienas virtimas turi kitokią kainą. Iš pažiūros dvi identiškos avarijos gali turėti skirtingus nuostolius. Kai virsti, tada jau tik sėkmės reikalas ar kažką užkabinai, ar išlaužei, ar buvo smūgis į priekinį ratą ir galėjo būti pažeista pavarų dėžė, ar ne. Ar papuolė žemių į variklį, ar nepapuolė.
Dėl tokių daugybės dalykų avarijų sąmata gali skirtis dvigubai, nors iš šono įvykis gali atrodyti panašiai ar netgi taip pat“, – sakė Vladas Jurkevičius.
Draudimas brangus, bet pravertė
Vladas Jurkevičius atskleidė, kad taip pat egzistuoja ir sportinio automobilio draudimas. Kadangi tai nėra labai pigus malonumas, ekipažas šia paslauga naudojasi ne visuomet. Būtent trys pašnekovo minėtos avarijos įvyko neturint specialaus draudimo jų automobiliui.
Kitas ralio lenktynininkas Vaidotas Žala prisiminė vieną paskutinių smarkesnių jo avarijų, kurios metu taip pat teko patirti virtimą. Praėjusių metų ralio čempionato paskutiniame etape Zarasuose būtent po avarijos pilotas pasitraukė iš kovos dėl čempiono vardo. Pasak Vaidoto Žalos, nuo didelių išlaidų tuomet išgelbėjo draudimas, kurį sportininkas buvo įsigijęs.
„Jeigu gerai atsimenu, tai sąmata tąkart po avarijos Zarasuose buvo 70 000 eurų. Tuo metu turėjau sportinį draudimą. Aišku, jis ten ne viską dengia ir draudimo išskaita, vadinamoji frančizė siekia 17 000 eurų, bet dauguma nuostolių buvo kompensuota. Tokiu atveju būtent draudimas ir išgelbėja kailį. Aišku, tas draudimas vienam raliui kainuoja apie penkis tūkstančius eurų, tai naudojantis juo visą sezoną susidaro tikrai didelė suma.
Tačiau važiuojant su gamykline mašina, kur vien buferis kainuoja kokius aštuonis šimtus eurų, faktas, kad kiekviena avarija kainuos labai brangiai. Pastaruosius dvejus metus visada draudžiamės tuo draudimu, nes važiuojame į ralius ne turistauti, o važiuojant ant ribos rizikos tikrai daugiau. Niekada nežinai, kada įgūdžiai gali pavesti. Versdamasis su automobiliu tuomet apie savo galvą negalvoji, bet jau skaičiuoji, kiek tai kainuos“, – atskleidė Vaidotas Žala.
Sveikatos pinigais įvertinti neįmanoma
Dabar aktyvią karjerą ralyje pristabdęs lenktynininkas Deividas Jocius praeityje taip pat turėjo nemažai incidentų. Po vieno iš jų, 2017-ais metais Druskininkuose pilotui teko gydytis lūžusius kaulus ir atrodė, kad ateityje apie lenktynes jam apskritai gali tekti pamiršti.
Šiuo konkrečiu atveju finansinės išlaidos dėl visiškai sudaužyto „Mitsubishi Lancer EVO“ nuėjo į antrą planą, nes svarbiausias buvo klausimas, ar medikai sugebės atstatyti piloto plaštakų funkcijas. Po sėkmingų operacijų ir reabilitacijos Deividas Jocius grįžo prie sportinio automobilio vairo. Kaip sako pats sportininkas, tokių traumų gydymo kainos teisingai įvertinti neįmanoma. Žmogus – ne bejausmis metalas, ne automobilis, kurio atstatymo klausimus galima tiesiog išspręsti viena ar kita pinigų suma.
„Sveikata už pinigus, net ir labai didelius, kartais gali ir neatsistatyti. Priešingai nei automobilis. Po tos avarijos turėjau trylika kaulų lūžių. Buvo tikrai labai skausmingas laikotarpis, bet labai džiaugiuosi, kad turėjau užsispyrimo ir po tos avarijos prabėgus vos dviem su puse mėnesio startavau Monte Karlo ralyje.
Laiko tarpas buvo tikrai mažas ir reabilitacijai laiko tikrai reikėjo daugiau. Bet degiau noru vėl sėsti prie ralio automobilio vairo, tai buvo mano motyvacija.
Visi žino, kad nusitraukus raiščius tai jau yra pusmečio projektas atstatymui. O aš sužalojimų turėjau daug. Be lūžių, buvo nuplėšti ir raiščiai, ir raumenys. Tikrai galiu pasakyti, kad tai buvo pati didžiausia kaina, kurią kada nors sumokėjau po avarijos. Ne pinigine prasme, o per savo skausmą. Dar ir dabar vienos rankos kumščio iki galo nesulenkiu, bet kadangi neplanuoju niekam juo trinktelėti, numojau į tai. Aišku, darau pratimus tai rankai kiekvieną dieną, bet vis tiek keli pirštai nesilenkia iki galo.
Finansiškai turbūt nesugebėčiau įvardyti, kiek tai kainavo. Suma gal nebuvo tokia, kokios dažniausiai reikia automobilio atstatymui, bet žmogaus centrinės nervų sistemos ir psichinės būklės prasme ta mano avarijos kaina buvo labai didelė“, – sakė Deividas Jocius.
