Sėkmė „Formulės 1“ lenktynėse priklauso nuo daugybės faktorių, įskaitant, žinoma, bolido technines savybes. Labai svarbu, kad jo stabdžiai būtų tvirti ir lengvai reguliuojami, o transmisija veiktų kiek įmanoma efektyviau. Savaime aišku, svarbus ir galingas variklis, sukibimą suteikiančios padangos, aerodinaminiai automobilio komponentai. Tačiau pats svarbiausias vis tiek išlieka vairuotojas ir jis privalo būti pasiruošęs jėgoms, kurios jį veiks lenktynių trasoje.
„Formulės 1“ vairuotojams reikia didžiulės ištvermės. Jų kūnams tenkančios apkrovos posūkiuose dažnai siekia 3,5 G ir daugiau, o stabdydamas vairuotojas gali pajusti ir 6 G apkrovas. Ir jos nuolat kartojasi – tiesiosios pradžioje tenka bėgėtis, tuomet tenka staigiai stabdyti ir dideliu greičiu lėkti posūkiais, vingiuojančiais tai į vieną, tai į kitą pusę. Naikintuvų, akrobatinių ir lenktyninių orlaivių pilotai patiria dar didesnes apkrovas, tačiau dažniausiai jos trunka ne taip ilgai, o po to jie turi galimybę ir atsipūsti. „Formulės 1“ lenktynininkai tokias apkrovas turi tverti bent pusantros valandos.
Tačiau kaip tam pasiruošti? Tenka stiprinti kaklo raumenis. Kai kurie pratimai yra specialiai sukurti „Formulė 1“ vairuotojams. Pavyzdžiui, treniruotės sporto salėje metu lenktynininkas dėvi specialų šalmą su pridėtiniais svarmenimis ir su juo atlieka tam tikrus pratimus. Naudojami ir kiti specialiai kaklo raumenims stiprinti skirti prietaisai. „Formulė 1“ lenktynininkai vien kaklo raumenimis gali patraukti 40 ir daugiau kilogramų.
Štai kaip treniruojasi „Formulė 1“ lenktynininkai:
„Formulė 1“ lenktynės apkrauna visą kūną, tačiau kaltos ne tik tos žvėriškos apkrovos, bet ir karštis. Vienų lenktynių metu vairuotojas gali prarasti net 3 kg skysčių, o vidutinis širdies ritmas siekia net 170 dūžių per minutę. Taigi, didinti ištvermę yra labai svarbu. Visi iki vieno „Formulė 1“ lenktynininkai nuolat bėgioja, plaukioja ir važinėja dviračiais.
Nors „Formulė 1“ bolidai šiais laikais jau turi vairo stiprintuvus, rankų ir krūtinės raumenys vis tiek privalo būti treniruojami. Pavargusios rankos trasose gali pridaryti klaidų, todėl jas būtina sustiprinti. Beje, lenktynininkai taip pat tobulina ir savo reakcijos laikus bei akių-rankų koordinaciją. Tam pasitelkiami įvairūs pratimai. Pavyzdžiui, svarmens mėtymas ir gaudymas tai viena, tai kita ranka. Naudojamas ir „Batak “ treniruoklis – lenta su keliais mygtukais, kuriuos reikia nuspausti vos tik užsidega juos žyminti šviesa.
Įdomu ir tai, kad triūsas sporto salėje dažnai yra skirtas ir ilgo sėdėjimo bolide pasekmėms ištaisyti. Pavyzdžiui, tos patogiosios „Formulė 1 “ bolidų sėdynės nėra visiškai tiesios – nugara jose visada būna sulenkta. Tam, kad tai nepakenktų laikysenai, tenka treniruoti nugaros ir pečių raumenis. Nuo ilgo sėdėjimo automobilyje trumpėja ir pakinklinės sausgyslės bei vidiniai klubų klubų raumenys, todėl vairuotojai privalo kilnoti svorius, treniruoti kojas. Žinoma, stiprūs kojų raumenys praverčia ir pedalams spausti – per vienas lenktynes vairuotojas stabdžių pedalą gali nuspausti iki 1200 kartų.
„Formulė 1“ yra jaunų ir tvirtų vyrų sportas. Vidutinis 2019-ųjų sezono vairuotojų amžius – šiek tiek mažiau nei 27 metai. Vyriausiam vairuotojui, Kimi Räikkönenui, – 39-eri (spalį sukaks 40), jauniausiam, Lando Norrisui, vos 19 (lapkritį sukaks 20). Su amžiumi lėtėja reakcijos laikas, kūnui sunku atsigauti po lenktynėse patiriamų apkrovų, todėl K.Räikköneno karjera tikrai kelia įspūdį. Ypač turint omenyje, kad antram vairuotojui pagal amžių dabar tėra 34-eri.