– Kaip prasidėjo jūsų, kaip komentatoriaus, kelionė „Formulėje-1“?
– Kaip ir viskas tais laikais – atsitiktinai. Turėjau pažįstamą žurnalistą – Algirdą Skrebiškį, kurį pakvietė dirbti į tuometę Lietuvos televizijos sporto redakciją. Tuo pat metu į Lietuvą atvežė daug NASCAR įrašų, kuriuos reikėjo parodyti ir įgarsinti, o Algirdas, žinodamas, jog domiuosi automobilių sportu, mane pasikvietė. Taip ir susipažinau su televizija.
Po daugmaž metų Lietuvos televizija nusipirko „Formulės-1“ lenktynių tiesiogines transliacijas (2001 transliacijos persikėlė į TV3, o 2010 m. į „Viasat Sport Baltic“ – aut. past.). Natūraliai vadovams kilo klausimas – kas komentuos lenktynes, tad jie mane ir pakvietė.
Galbūt Kristijono (Kristijono Kaikario, buvusio A.Volungevičiaus komentavimo partnerio – aut. past.) atėjimas į „Formulę-1“ buvo kiek keistesnis, nes jis pats paskambino į redakciją, pasisiūlė komentuoti, o nuo to laiko prasidėjo visa mūsų „Formulės-1“ komentavimo era.
– Ar prieš komentuojant pirmąsias lenktynes buvo apėmęs jaudulys ir kokie prisiminimai iš jų?
– Kai esi žiūrovas, vartotojas, neįsivaizduoji, kas yra komentavimas. Žiūrovas mato lenktynes vienaip, o žmogus, sėdintis prie mikrofono, kalbantis prieš auditoriją – kitaip. Tenka daug dėmesio skirti visai kitiems dalykams. Kol neturi patirties – dalį smegenų veiklos užima su komentavimu nesusiję dalykai ir tik paskui pradedi matyti spragas. Pavyzdžiui – kirčiavimo klaidos. Vis dėlto, bėgant laikui išmoksti ir prie visko pripranti.
Jaudulys – visąlaik toks dalykas, kuris padeda generuoti geresnį produktą. Bet koks sportas yra emocionalus dalykas ir jam reikalingos emocijos.
– Kaip praėjo pirmieji metai be „Formulės-1“ komentavimo?
– Gyvenimas be komentavimo smarkiai nepasikeitė. Prieš komentuodamas domėjausi šiuo sportu gana smarkiai, skirdavau jam daug laiko, o dabar susidomėjimas išliko bei toliau skiriu laiko „Formulei-1“. Na, o tą laiką, kurį leisdavau studijoje, komentuodamas lenktynes, pakeitė paprastas lenktynių žiūrėjimas.
– Sirgaliai vis dar yra pasipiktinę, kad Lietuva neturi „Formulės-1“ transliacijų lietuvių kalba. Kaip manote, ar netolimoje ateityje įmanoma sugrąžinti „Formulės-1“ lenktynes į lietuviškus kanalus? Jei taip, ar sutiktumėte sugrįžti į didįjį sportą ir vėl komentuoti?
– Visų pirma, reikia įsivaizduoti, kodėl Lietuvoje yra netransliuojama „Formulė–1“. Atsakymas yra paprastas – tam nėra lėšų. Ta televizija, kuri norėtų nusipirkti tiesiogines „Formulės–1“ transliacijų teises, nerastų būdų padengti sąnaudų, nerastų grąžos, nepritrauktų pakankamai reklamos davėjų, gavėjų transliacijoms, o rinka yra pakankamai maža.
Kažkada turėjo perkelti transliacijas iš laisvo, nemokamo kanalo į mokamą. Kanalų perkėlimas dar labiau sumažino auditoriją. Tai vėlgi reklamos galimybė protingomis sąlygomis sumažėjo, nes žiūrovų kiekis taip pat sumažėjo.
Kitą vertus, teisių teikėjas iš transliacijų taip pat nori uždirbti pinigų, tad niekas nenori atiduoti transliacijų teisių pusvelčiui. Viskas yra it užburtas ratas. Iš šono atrodo, jog šansų, kad „Formulė–1“ grįš į lietuviškus kanalus praktiškai nėra. Vis dėlto, visų programų reitingai mažėja, kuo toliau, tuo mažiau žmonių žiūri televizorių, aš net turiu pažįstamų, kurie namuose neturi televizoriaus, tad perspektyvos surasti tokiame reikale, kuris praranda žiūrovus, yra labai miglotos.
Aš labai didelių vilčių neteikčiau. Televizijos skundžiasi tuo, jog atsirado galimybės „Formulę-1“ žiūrėti internete. Už tam tikrą kainą nusipirkti transliacijas ir kokybiškai jas žiūrėti. Galbūt be lietuviško komentavimo, bet būtent lietuviškas komentavimas daugeliui nėra kokybė, nes šiais laikais daugelis žmonių moka kelias užsienio kalbas.
– Praėjusiame sezone Danielis Ricciardo paskelbė, jog jis iš „Red Bull“ pereina į „Renault“. Kokia buvo jūsų reakcija, kai tai sužinojote? Ar šis sprendimas jam pasiteisins?
– Galbūt ši naujiena buvo kiek nelaukta ir daug kas jos nesitikėjo. Tačiau, paanalizavus tokio įvykio priežastis, viskas tampa akivaizdu. Jis neturėjo kitokio pasirinkimo. Aš manau, kad jis nenorėjo būti pagalbiniu lenktynininku, pastumdėliu tokioje komandoje, kuri yra trejetuke geriausių („Red Bull“ – aut. past.). Panašu, kad komanda bandė jį įtaisyti į šią poziciją.
Galbūt D.Ricciardo tikėjosi gauti vietą „Ferrari“ arba „Mercedes“ ekipose, bet kadangi tos vietos tuo metu buvo užimtos, tai jam beliko pasirinkti „Renault“, kuri šiuo metu yra ketvirtoji gamyklinė komanda.
Komanda, kuri investuoja, o tai reiškia, kad „Renault“ stengsis mažinti atsilikimą kad ir koks jis dabar bebūtų. Galima sakyti, jog pasirinko mažiausią blogybę iš visų, kurias galėjo pasirinkti.
– Praėjusio sezono eigoje „Red Bull“ nusprendė, jog atsisakys „Renault“ variklių bei juos pakeis „Honda“ varikliais. Kaip pasikeis „Red Bull“ komandos konkurencingumas, greitis jau prasidėjusiame 2019-2020 metų sezone?
– Manau, kad bolidas išliks konkurencingas, nes „Honda“ praėjo šiuolaikinio variklio kančių periodą. Kaip visada „Formulėje-1“ reikalavimai stabilizuojasi, o reikalavimai varikliams nesikeičia nuo 2014 metų, tad visų dalyvaujančių partijų pajėgumas artėja prie optimalaus. Variklių galingumų skirtumas mažėja faktiškai iki nulio. Dabar tą ir matome šį sezoną.
„Red Bull“ motyvas buvo aiškus. Už „Renault“ variklius jų buvo prašoma brangiai susimokėti, o „Mercedes“ ir „Ferrari“ atsisakė suteikti jiems variklį. Tačiau „Honda“ pasiūlė „Red Bull“ ne tik savo variklius, bet ir finansinę paramą. Turėkite omenyje, kad „Red Bull“ yra ekipa, kuri, ko gero, išleidžia daugiausiai pinigų bolido kūrimui – daugiau už „Ferrari“, daugiau „Mercedes“. Tik bolidui, o ne varikliui.
Gavus gerą variklį ir finansinę paramą – išeina įspūdingas biudžetas, kuris turėtų suteikti galimybę „Red Bull“ kovoti dėl pergalių.
– Taip pat praėjusiame sezone apie karjeros pabaigą paskelbė legendinis lenktynininkas Fernando Alonso. Kokią įtaką darė jo buvimas „McLaren“ ekipai? Ar šiame sezone „McLaren“ gali nustebinti savo varžovus?
– Manau, kad F.Alonso karjeros nepabaigė, o šiek tiek pristabdė. Viena vertus, jis buvo motyvuojantis faktorius „McLaren“ ekipoje, o kita vertus – sezono eigoje komanda atrado nepataisomų trūkumų, kurių negalima pašalinti ankstesnių metų bolide. Tad jie visus resursus nukreipė į šio sezono bolido kūrimą. „McLaren“, žiūrėdami į ateitį, paliko pernykštę mašiną ramybėje.
Na, o F.Alonso, manau, suprato, jog jis dalyvavo šių metų mašinos tobulinime, važiuodamas pernykščiu bolidu. Vėlgi jis nenorėjo varžytis dėl 11–20 vietų, jo galimybės didesnės. Su „McLaren“ mašina jis stengėsi važiuoti kaip tik įmanoma greitai, o ne visi tai gali.
Man asmeniškai labai gaila, jog F.Alonso neranda komandos, kuri yra jo verta. Aišku, gali būti, jog jis, kaip asmenybė turi tam tikrų keblumų. Negalima sakyti, kad jis be komandos liko be jokios priežasties.
Teko stebėti Daytonos 24 valandų lenktynes, kuriose dalyvavo F.Alonso. Važiuodamas negamyklinėje komandoje – net ir būdamas tokio amžiaus, sausoje trasoje, nepažįstamu automobiliu prieš tame sporte patyrusius lenktynininkus toldavo po sekundę.
O drėgnoje trasoje F.Alonso toldavo po 2 sekundes į priekį. Tai tik dar kartą parodo, koks jis yra talentingas, kietas lenktynininkas, stipri asmenybė, o tai nėra dažnas atvejis dabartinėje „Formulėje–1“.
– Ką manote apie taisyklę, kuri sugrįžo iš 1959 metų – už greičiausią lenktynių ratą lenktynininkas gauna vieną tašką?
– Aš palaikau tą stovyklą, kuri mano, jog ši taisyklė nelabai turi prasmės. Bet šioje situacijoje galima turėti bet kokią nuomonę. Man atrodo, kad tas taškas yra praktiškai už nieką. Tas vienas taškas naujų strateginių galimybių neatveria. Turint omenyje, jog turime 3 („Mercedes“, „Ferrari“ ir „Red Bull“ – aut. past.) komandas, kurios lenktynėse nuo visų kitų persekiotojų paprastai atsiplėšia daugiau nei pusę minutės, jei nėra jokių saugos automobilių ar kitokių nesklandumų.
Tai yra dirbtinis dalykas, kuris neduoda jokių privalumų šiam spektakliui. Kita vertus, „Formulė-1“ – žiūrovų sportas. „Liberty Media“ stengiasi daryti viską, kas įmanoma, pritrauktų didesnę žiūrovų auditoriją. Aš neabejoju, jog yra žiūrovų, kuriems tas vienas taškas yra be galo svarbus.
– Šiame sezone „Formulės–1“ lenktynininkų amžiaus vidurkis yra pats mažiausias nuo 1950 metų. Kaip manote, kodėl taip yra, kas lėmė tokį spartų jaunuolių šuolį į „Formulę-1“?
– Pagrindinis faktorius yra tas, jog jaunų lenktynininkų kaita – vienintelis būdas „Formulei-1“ iš viso srauto pasikviesti talentingiausius lenktynininkus. Jei komandos lenktynininkus tikrintų trejus, o galbūt net ir penkerius metus, kol jie subręs, tai visos ekipos nepastebėtų to talentingo mailiaus sugebėjimų. Dėl to ir „Formulė-1“ yra linkusi labai greitai rotuoti naujų, jaunų lenktynininkų atėjimą, kad greitai atsirinktų, kurie iš jų yra pajėgūs. Manau, jog ieškant naujų talentų rotacija yra būtina.
Jei kažkoks pilotas turi komplektą sugebėjimų kaip Lewisas Hamiltonas, galima tokį lenktynininką saugoti nors ir šimtą metų, žinoma, jeigu sugeba išlaikyti tam tikrą lygį. Einant amžiui žmogaus fizinės galimybės tampa prastesnės. Stresas labai didelis, dėl to negali be galo ilgai važiuoti. Tie, kurie yra kiek geresni, kietesni – užsilieka, o tie, kurie yra silpnesni, kiek prastesni – keičiami.
– Legendinio lenktynininko Michaelio Schumacherio sūnus Mickas Schumacheris po truputį kyla karjeros laiptais bei laimėjęs „Formulės-3“ čempionatą – šiemet jau varžysis „Formulės-2“ čempionate. Kokios šio jaunojo lenktynininko perspektyvos „Formulėje-1“?
– Jei jis moka važiuoti – galimybės yra geros. Jo pavardė, žinomumas, didelė tėčio M.Schumacherio fanų bazė, kuris tapo 7 kartus pasaulio čempionu. Dar ligi šiol pažįstu daug žmonių, kurie prisimena jo tėvą, jo legendines pergales. Manau, jaunajam Mickui sudarys puikias sąlygas būti puikiu produktu.
Vėlgi – jo pergalė „Formulėje-3“ suteikė daug įtarimų, bet man atrodo, jog viskas yra normalu. Pirmoje sezono pusėje Mickas važiavo dešimtuko gale ir staiga sezono viduryje jis pradėjo laimėti vienas lenktynes po kitų. Vis dėlto, „Formulė-3“ yra techniškai apribota, niekas neinvestuoja, negali investuoti, nes tam faktiškai yra užvertos visos galimybės.
Manau, buvo natūralu, kad taip įvyko. Atėjo protingi žmonės, kurie jaunajam Schumacheriui pasakė, į ką atkreipti dėmesį, kaip jis turi ruoštis lenktynėms, kaip jis turi dirbti psichologiniu aspektu, kur jis turi matyti savo pagrindinius tikslus, prioritetus. Tai padėjo pasiekti milžinišką skirtumą, palyginus su kitais kolegomis, kurie neturėjo jokių patarimų iš šalies. Kadangi Mickas turi galvą ant pečių, jis tais patarimais pasinaudojo.
– Kas jus nustebino Australijos GP?
– „Ferrari“ forma. Tačiau Melburno trasa yra miesto trasa, su slidžiu paviršiumi. Vis dėlto, komandos nėra iki galo susipažinusios su savo naujais bolidais, tad gali būti, kad „Ferrari“ vis dar yra nesusivokimo stadijoje. Aš taip viliuosi. Nes jei tas pats bus kitą ir dar kelis artėjančius savaitgalius, tai bus čempionatas į vienus vartus.
– Australijoje vyko dar didesnė kova tarp komandų vidutiniokių nei bet kada anksčiau. Kokia komanda vidutiniokė – „Renault“, „Haas“, „Racing Point“, „Toro Rosso“, „Alfa Romeo“ ar „McLaren“ – pretenduoja įkąsti didžiajam trejetukui?
– Kol kas yra sunku pasakyti. Optimaliai analizei dar nepakanka skaičių, bet panašu, kad vidutiniokų atsilikimas nuo didžiojo trejeto šiek tiek sumažėjo. Bet jis nesumažėjo tiek, kad TOP 3 komandos neišliptų į viršų. Pvz., Pierre'ui Gasly iš rikiuotės pabaigos nepavyko užkopti į dešimtuką.
Kai kurios indikacijos rodo, kad vidutiniokai yra truputį arčiau stipriausiųjų komandų. Vis dėlto, tas skirtumas yra šiek tiek per didelis, kad vidutiniokai būtų pavojingi lyderiams. Ko gero, įdomiausia yra kova tarp vidutiniokų, nes yra 5 ar net 6 komandos, kurios telpa į pusės sekundės spektrą. Nežiūrint į tuos, kas pirmauja – ten tikrai įdomus čempionatas.
– Kalbant apie didįjį trejetą – kuri komanda gali pasipriešinti „Mercedes“ ekipai?
– Visada yra ta viltis, ji miršta paskutinė. Vis dėlto, po pirmųjų lenktynių neturėtumėme analizuoti, koks tikrasis jėgų balansas. Nes tai būtų tik bergždžias laiko leidimas. Palaukus 4, galbūt 5 lenktynes, galima būtų susidaryti nuomonę. Aišku, pirmosios lenktynės kol kas neteikia vilties, kad kova dėl pirmosios vietos bus įdomi.
