„Žinokit, buvo labai smagu, nepaisant to, kad pirmajame greičio ruožo neveikė lenkimo saugumo sistema ir daug dalyvių mus ne iškart praleido. Bet važiavimas antradienį visai neblogai sekėsi, dulkių tiek, kad gyvenime neteko tiek suvalgyti“, – su šypsena pasakojo Emilija Gelažninkienė.
„Ilgiausiame greičio ruože turėjome tikrai neblogų vietų pasitreniruoti, kaip skaityti kelio knygą. Kadangi mes abu esame mokymosi procese, vis dar derinamės visas smulkias detales. Matau, ką man pačiam reiktų tobulinti, kad nebūtų bereikalingų greičio numetimų“, – dėsto mintis šturmano kėdėje sėdintis Arūnas Gelažninkas.
Daugybė avarijų, technikos gedimų, paklydimų, būtent taip galėtų apibūdinti antrąją dieną daugelis Breslau ralio dalyvių.
„Po pusašio lūžių stengiausi būti labai atidi, nesinorėjo ir vėl sustoti, gauti maksimalaus laiko baudos, todėl daugelyje vietų važiavau labai atsargiai. Žinoma, sutikti apsivertę automobiliai, bagiai ir sunkvežimiai vis priminė apie trasos sudėtingumą, patys savo akimis matėme kaip menkos klaidos sustabdo lenktynininkus. Praktiškai kas penkis kilometrus rasdavom sustojusius ar apvirtusius ekipažus. Per dieną 80 km greičio ruožas atrodė labai piktai, vakar nusiteikėm, kad jį privalome įveikti be klaidų, taip ir atsitiko. Nepaisant visų dulkių ir sustojimų, 2-ąją dieną sugebėjome pakilti į 31 poziciją. Daug kilometrų dar prieš akis“, – apibendrina Emilija
Trečiąją dieną visi dalyviai keičia ralio stovyklavietę, įveikę 300 km pervažiavimo, prie starto linijos pirmieji lenktynininkai stos tik nuo 15 val.
„Šis ralis puiki mokykla ne tik mums su Emilija, bet ir Dakaro ralyje planuojančiam startuoti ITCC komandos atstovui Modestui Silūnui, taip pat džiaugiuosi ir Sauliumi Klevinsku ir Tomu Marcinkevičiumi, kurie puikiai atstovauja mūsų AGDAKAR SCHOOL komandai“, – užbaigia Arūnas Gelažninkas.
Trečiąją ralio dieną dalyviams reikės įveikti 160 km greičio ruožų, dėl vėlyvo starto, finišas nusimato vėlai vakare.
