– Giedriau, pernai su šturmanu Daliumi Strižanu buvote labai arti nugalėtojo titulo ir viskas ne Jūsų naudai išsisprendė paskutiniame ralyje, paskutiniame greičio ruože. Koks Jums buvo šis sezonas?
– Šių metų tikslas buvo laimėti čempionatą, bet yra kaip yra. Čempionatas prasidėjo neblogai. Pirmame etape buvome absoliučiai antri, laimėjome klasėje. Mintys apie kitus etapus tuomet buvo labai optimistinės, bet keli etapai mums nesusiklostė. Talsio ralyje gavome baudą, Kelmės ralyje neatlaikė variklis, tuomet Rokiškio ralyje buvome antri. Po tokių skirtingų etapų sezone vistiek buvome tarp lyderių, nors tuo metu jau atsilikome nuo Janio Vorobjovo.
Elektrėnuose bandėme pakartoti praėjusių metų rezultatą. Jį pernai laimėjome, bet šiemet gavosi fiasko. Pasirinkome per didelį tempą, neišsilaikėme ant kelio ir atsitrenkėme į medžius. Taip palaidojome pirmą vietą absoliučioje 4WD įskaitoje ir liko galimybė kovoti tik dėl klasės įskaitos. Tačiau Janis Vorobjovas prieš paskutinį etapą jau turėjo didelį taškų kraitį ir tik jo nefinišavimo atveju buvo proga kažką pasiekti.
Mums Druskininkų ralis prasidėjo visai neblogai. Diktavome tempą nuo pirmų greičio ruožų ir šešis GR pirmavome. Septintame GR Janis mus prisivijo. Aštuntame GR bandėme paspausti ir prakirtome padangą trečiame kilometre, kai visas greičio ruožas buvo devyniolikos kilometrų.
Skaičiavome, ar stoti keisti ratą greičio ruože, ar po finišo. Per dvi minutes pasikeisti ratą, vėl sėsti į automobilį, užsisegti diržus ir kitą įrangą yra sudėtinga, todėl nusprendėme važiuoti tuščiu ratu. Praradome pusantros minutės. Aišku, Janis mus prisivijo, bet jo nepastebėjome, nes buvo daug dulkių. Jis nesugebėjo mūsų aplenkti ir už tai nuo Janio gavome daug pylos finiše. Noriu jo dar kartą atsiprašyti, nes per dulkes tikrai nemačiau, kad jis už mūsų. Stovėti ir tiesiog laukti, kol pravažiuos Janis, nebūtų buvęs protingas sprendimas, todėl važiavome.
Po aštunto greičio ruožo buvome treti. Mus aplenkė Vytautas Švedas. Nebetoli buvo ir Benediktas Vanagas. Iki finišo buvo likęs vienas greičio ruožas. Prieš tą ruožą mūsų gerbėjai ir fanai išreiškė didelį paskatinimą, kad net ir nepavykusiame ralyje parodytume, ką mokame nors paskutiniame greičio ruože. Ir tame trylikos kilometrų greičio ruože parodėme puikų rezultatą.
Janį Vorobjovą aplenkėme 12,5 sek. Iki tol nei viename greičio ruože to nebuvome padarę. Be to, po šio greičio ruožo iš Vytauto Švedo pusės minutės persvaros prieš mus liko 4,9 sekundės. Dar keli kilometrai ir būtume ralyje pasiekę antrą vietą.
Taip susiklostė, kad šiemet 4WD įskaitoje likome treti, pralaimėję Vytautui Švedui ir Janiui Vorobjovui, o klasėje apsikeitėme su Vytautu Švedu pozicijomis. Taigi, pasidalinome tas antrų, trečių vietų taures. Tokia ta taškų skaičiavimo sistema.
Manau, kad šis sezonas buvo labai greitas. Susidarė gal kokie septyni greiti ekipažai, kurie galėjo varžytis dėl čempiono vardo. Aišku, labai gaila dėl Deivido Jociaus. Mačiau, kad jau reabilituojasi, bet tai ir yra ralio kaina. Turi rizikuoti ir kartais tai baigiasi avarijomis.
Mes nebevažiuojame, kaip statistiniai ralistai. Mes norime laimėti, turėti žiūrovų palaikymą ir rodyti jiems gražius vaizdus, kas kartais baigiasi traumomis.
Sezonas mums nebuvo pats prasčiausias, bet iš šešių ralių finišuoti trys. Žiūrint į tai, dar esame visai geroje pozicijoje metų gale. Kitiems, matyt, nesisekė dar labiau. Dabar žiūrėsime į kitus metus ir sieksime savo tikslo.
Tiesa, mums kaip „Autorikona“ komandai metai buvo geri. Laimėjome pirmą vietą komandinėje įskaitoje. Prie to prisidėjome mes su Daliumi, Saulius Trapuila su Arūnu Jarašiumi, Linas Vaškys su Laurynu Paškevičiumi, Vytautas Požerinis su Vaidu Šmigelsku bei Renaldas Šeinauskas su Rūta Krikščiūnaite.
– Ar turite ko pasimokyti iš Janio Vorobjovo, kuris ir vėl laimėjo čempionatą ir pasižymi stabiliu važiavimu?
– Be abejonės. Janis tikrai parodė labai stabilų važiavimą, laimėdamas paskutinis keturis ralius. Negaliu sakyti, kad jis važiavo be konkurencijos. Kiekvieną kartą kažkurie iš lietuvių su juo kovojo. Tai mes, tai Deividas Jocius, tai Vaidotas Žala. Bet Janis yra senas lapinas ir jis išlaukia savo minutės bei laimėjo tuos kelis ralius. Tiesa, sezono pradžioje jis startavo su N grupės automobiliu, kuris yra silpnesnis, ir jo taškų mūsų klasei net neskaičiavo, bet jam pakako tų keturių laimėtų etapų, kad nugalėtų šiemet mūsų įskaitoje.
– Giedriau, kokių planų turite kitiems metams? Vis dar neturite čempiono vardo, o be jo, kaip kažkada minėjote, pabaigti karjeros nenorite.
– Minčių kyla visokių. Pagalvoju ir apie pabaigą ralyje, bet jei mūsų rėmėjai ir partneriai mūsų neapleis, mes į aikštelę išbėgsime ir kitais metais. Norime pasiekti savo tikslą ir pasiekti čempionų vardus. Žmonai pasakiau – kol nelaimėjau, tol važiuosiu ralyje. Reikia tą žodį tesėti.
– Ar tenkina esama technika – „Mitsubishi Lancer EVO IX“? Negalvojate apie kažką naujo, tarkime R5 klasės automobilį?
– Mūsų biudžetas yra kuklus. Vos išlaikome šį automobilį. Jis pakankamai greitas, todėl juo ketiname startuoti ir kitais metais. Jei finansai kitąmet leis, važiuosime daugiau papildomų varžybų, tokių kaip sprinto etapai, keletas varžybų Latvijoje ar Lenkijoje. Viskas priklausys nuo finansų. Kiek „stogų“ prisidarai, kiek išlaidų turi, tiek ir važiuoji.
