Visos naujienos apie Dakarą – specialioje rubrikoje.
„Galvojam, kaip čia dar greičiau važiuoti, kaip tą tempą padidinti.
Žalą aplenkėm, beliko tik Vanagas. Dabar gaudysim paukščius rytoj“, – sau įprasta maniera šmaikštavo Gintas Petrus.
Surimtėjęs jis kalbėjo apie aštuntojo etapo iššūkius. Kaip didžiausią jis įvardijo taip, kad galiniai amortizatoriai blogai dirbo: „Tas nedžiugino. Įkaito nuo šokinėjimo ir visai paleido galą – su galu lietėm pastoviai smėlį. Nežinau, kaip čia reikės pakietinti. Neatlaiko šitų apkrovų ir to didelio darbo.“
Sekmadienį ekipažui teko tvarkytis su „pabėgusiu“ ratu. Kaip sako Gintas, nebuvo taip, kad varžtai atsisuko, jie tiesiog sulūžo.
„Ne tik žmonės pavargsta, bet ir metalas pavargsta Dakare“, – kalbėjo G.Petrus.
-
B.Vanagas: sunkiausia save laikyti geležiniame kumštyje – aš galiu važiuoti greičiau
-
Keturratininkai geros nuotaikos nepraranda: A.Kanopkinui skauda tik vieną dalyką – kūną, o neskauda tik blakstienų
-
V.Žala – apie dar vieną dieną, kurią norisi pamiršti, ir pagyras šturmanui
-
Gelažninkai apie aštuntąjį Dakaro greičio ruožą: mūsų bagis per silpnas tokioms įkalnėms
-
Skaudi nelaimė Dakare: mirė antrame etape nukritęs motociklininkas, jam padėti stojo ir lietuviai
-
Penki svarbiausi aštuntojo Dakaro ralio etapo įvykiai
-
Rokas Baciuška po aštunto Dakaro etapo juokavo: pirmadienis, eilinė diena „ofise“
Dar vienas lietuviškas ekipažas – Vladas Jurkevičius ir Aisvydas Paliukėnas – sekmadienį etapo nebaigė, tad dabar jau tegali konkuruoti dėl vietos etapo lentelėje, o ne galutinėje įskaitoje. Tai, pripažįsta abu lenktynininkai, gerokai susilpnino jų motyvaciją.
Vis dėlto pirmadienį jiems sekėsi neblogai.
„Šiandien problemų beveik nebuvo visai, tik labai daug lenkimų. Pirmoji etapo dalis iki neutralizacijos buvo ganėtinai dėkinga lenkimams, tikrai nemažai apsilenkėm. Paskui vėl turėjom naujų „aukų“, kuriuos turėjom lenkti, buvo daug dulkių.
Bet smagu, kad grįžome, kai dar truputį saulės matėsi. Tokios dienos ir tokie vakarai tikrai patinka, turėsime laiko ir pailsėti, ir pavalgyti“, – kalbėjo Aisvydas.
Vis dėlto jis neslėpė, kad nuotaikos nėra labai pakilios, žinant, kad Dakaro medalio jie jau negaus ir ant finišo podiumo pakilti nebegalės.
„Mūsų važiavimas jau su tuo oranžiniu lipduku, jau ne dėl pagrindinio Dakaro finišo, bet ką padarysi. Techninė sporto šaka, visko nutinka. Šįkart nutiko mums, ką padarysi“, – nelinksmai šypsojosi A.Paliukėnas.
Jis neslėpė, kad kasdien važiuoti į naują greičio ruožą kur kas daugiau motyvacijos yra tada, kai galvoji apie galutinį finišą. O jų atveju tenka tos motyvacijos ieškoti kitaip.
„Šio Dakaro distancija labai ilga. Ir jeigu viskas bus gerai, tai suprasi, kad truko visiškai nedaug iki to didžiojo podiumo... Dėl to ta motyvacija tikrai kitokia.
Bet susikaupiam ir važiuojam. Vladui tai yra pirmas Dakaras, turim tos patirties pasiimti, kad ir kokie tie planai bus ateity. Turim šansą, reikia juo naudotis“, – sakė A.Paliukėnas.
Paprašytas patikslinti, kokie ateities planai galbūt jau dėliojasi, Aisvydas juokėsi, kad apie tai kalbėti dar nėra ką.
