Šios juostelės leidžia galvą šiek tiek lankstyti pirmyn–atgal ir į šonus, tačiau riboja judesius. Lenktynininkui prisisegus saugos diržais HANS įtaisas prispaudžiamas prie sportininko pečių.
Toks galvos tvirtinimas tiesioginio smūgio metu neleidžia galvai per daug palinkti į priekį ar į šonus, taip išsaugant kaklo slankstelius.
Šiandien HANS įtaisas privalomas daugumoje tarptautinių lenktynių ir nacionalinių čempionatų.
Šiek tiek istorijos
Šio paprasto įtaiso autorius – JAV profesorius Robertas Hubbardas, dirbęs „Daimler Chrysler“ ir „General Motors“ kompanijose. Praėjusio amžiaus pabaigoje dažna lenktynininkų žūties priežastis buvo kaklo slankstelių trauma, patirta po smūgio į kliūtį. Pati galva yra apsaugota šalmo, kūnas tvirtai pritvirtintas diržais ir taip pat yra apsaugotas, o štai kaklas buvo labiausiai pažeidžiama vieta.
Avarijos atveju nuo patirto smūgio dėl didelės kinetinės energijos galva smarkiai pasvirdavo į šoną ar priekį ir kaklo slanksteliai tokio judesio tiesiog neatlaikydavo.
Prieš gerus trisdešimt metų R. Hubbardas sukūrė pirmąjį HANS prototipą, kuris pirmą kartą buvo išbandytas 1989 metais su specialiais manekenais. Bandymų rezultatai pranoko lūkesčius – HANS įtaisas padėjo sumažinti kaklo patiriamas perkrovas penkis kartus!
Deja, automobilių sporto visuomenė šią naujovę sutiko skeptiškai – pirmą kartą oficialiose varžybose HANS įtaisas buvo panaudotas tik 1991 metais.
Didysis postūmis – legendinio lenktynininko žūtis
Kaip sako liaudis, kol žaibas netrenks, mužikas nepersižegnos. HANS įtaisais tarptautinė automobilių sporto federacija susidomėjo tik po tragedijos, kai 1994 m. Imoloje žuvo Ayrtonas Senna. Tiesa, prireikė dar devynerių metų, kol 2003 metais FIA įtraukė HANS į privalomų saugos elementų sąrašą visiems F-1 lenktynių dalyviams. Kiek vėliau prie pirmos formulės prisijungė ir NASCAR varžybų dalyviai.
Nuo 2005 metų HANS tapo privalomas ir WRC lenktynėse. Pamažu vis daugiau lenktynių serijų pradėjo naudoti HANS, o nacionaliniuose čempionatuose vis daugiau lenktynininkų ėmė dėvėti šiuos įtaisus savanoriškai, siekdami kuo geriau apsaugoti save nuo sužalojimų.
Naujovė patiko ne visiems
Toli gražu ne visi sportininkai HANS priėmė entuziastingai. Štai 2003 metais viename iš F-1 etapų Rubensas Barichello jau šeštajame rate padarė avariją ir dėl to apkaltino HANS. Brazilas skundėsi kentęs labai didelius skausmus, negalėjo susikoncentruoti ir galų gale padarė avariją.
Tokie F-1 grandai kai Jacquesas Villenueveas ir Nickas Heidfeldas taip pat aktyviai priešinosi priverstiniam HANS naudojimui. Daugelis lenktynininkų tiesiog bijojo šio įtaiso, teigdami, kad avarijos atveju jis gali ne tik apsaugoti, bet ir dar labiau sužaloti.
Tuo tarpu HANS konstruktoriai teigia, kad šis prietaisas tampa nepakenčiamas jeigu yra naudojamas neteisingai.
HANS Lietuvoje
Lietuvoje HANS apsaugos tapo privalomos tik šiemet ir tik kai kuriose varžybose. Vienintelis čempionatas mūsų šalyje, kur yra privalomi HANS įtaisai, yra Lietuvos ralio čempionatas.
HANS privalomi ir „Omnitel 1000 km“ lenktynėse, tačiau tik pačiose greičiausiose ir galingiausiose X1 (prototipų) ir GT klasėse.
Nors ir nebuvo privalomi, tačiau kai kurių sportininkų jie naudojami jau keletą metų.
Pirmieji HANS Lietuvoje pradėjo naudoti Dominykas ir Valdas Butvilai. Tai įvyko Domo tėčio Valdo iniciatyva. Sužinojęs, kad tais metais pasaulio ralio čempionate privalomai turi būti naudojami HANS, Valdas pirmasis atsivežė šiuos įtaisus į Lietuvą. Pirmą kartą lietuviai su HANS lenktyniavo 2005 metais „Kurzemės – Žemaitijos“ ralyje.
Labai greitai Butvilų pėdomis pasekė Benediktas Vanagas ir daugybė kitų greitų ralio lenktynininkų. Dabar dauguma sportininkų šiuo įtaisus naudoja visada, ne tik varžybų, bet ir testų ar treniruočių metu.
