Laisvą dieną Dakare E.Juškauskas ir A.Paliukėnas neslepia besiruošiantys maratonui – dviejų dienų važiavimui, kai negalės pasinaudoti mechanikų pagalba. Pernai ekipažas to nesulaukė, tad šis išbandymas abiem bus naujas.
„Vienintelis neramumas – jeigu kažką prisidirbsim, tai turėsim vakare reikalų“, – sakė E.Juškauskas.
Nemaloniausia situacija šiame Dakare, anot A.Paliukėno, buvo incidentas, kai kliudė motociklą. „Šiaip tų momentų kažkokių nebuvo. Gal pirmam etape, kai trenkėmės į akmenų, ratlankis sutrūko“, – sakė Aisvydas.
Edvinas sako, kad šiemet ruošdamiesi Dakarui jie suprato, jog daug priklauso nuo jų pačių, kaip ir daug – nuo metalo, t.y., automobilio ir jo priežiūros. „Labai džiaugiuosi, kad dirbame su Benedikto Vanago mechanikais, jie su lūpa vaikšto, ne tai, kad iš akies sakytų, jog bus gerai“, – kalbėjo E.Juškauskas.
A.Paliukėnas teigė, kad finiše jie sulaukė motociklininko, kurio motociklą kliudė, pasiteiravo, kaip jis, tačiau išgirdo, kad jam per dieną tiek nuotykių kliuvę, jog šį jau ir pamiršęs. O su kinais, kurie trenkėsi ir net nesustoję nulėkė tolyn, Edvinas su Aisvydu sakė net nemėginę susitikti. Kaip ir neskubėjo jų kaltinti – esą ir patys turi būti atsargūs.
„Nekaltinčiau ir jo. Gal jis nematė irgi, mes nematėme. Gerai, kad greičio nebuvo, nes jeigu būtų išlaužtas ratas, tada prasidėtų reikalai“, – kalbėjo vyrai.
Kaip tokį sudėtingiausią momentą jie prisiminė, kaip per pirmus šimtą kilometrų teko pasikeisti tris ratus. Tada jau Aisvydas, kaip sako Edvinas, gal šimtą kartų ragino jį važiuoti ramiau, nes labai nesinorėjo likti šalikelėje. O kitame etape jie patys paskolino paskutinį ratą kolegai – net grįžo, supratę, kad vieną atsarginį ratą tebeturi.
Ž.Pekarskas juokais paklausė abiejų, ar jie nesigaili vienas kitą paėmė į ekipažą, abu juokėsi, kad tikrai ne. „Jeigu Aisvydas neliko kopose, vadinasi, nesigailiu“, – kvatojo A.Juškauskas.
O štai A.Paliukėnas papasakojo, kaip po vieno navigacine prasme labai sunkaus etapo vienas iš Dakaro lyderių Carlosaas Sainzas paliko savo šturmaną finiše prie patikros, o pats vienas nuvažiavo pas žurnalistus: „Šturmanas ėjo pėsčiomis, labai piktas buvo ant savo šturmano. Pas mus taip nebuvo ir, tikiuosi, nebus, atmosfera labai gera automobilyje.“
Paklausti, ar šiemet Dakaras lėtesnis, kaip kalbėjo prieš lenktynes organizatoriai, Edvinas tik nusijuokė: „Lėtesnis, nes negalima važiuoti greičiau nei 180 km/val.“