– Papasakokite, nuo ko viskas prasidėjo, kodėl susidomėjote autosportu ir kokia buvo jūsų karjeros pradžia?
– Automobiliais susidomėjau būdamas dar vaikas. Žaisdavau kompiuterinius žaidimus, žiūrėdavau į garaže dirbantį tėtį. Kalbant apie varžybas, tai viskas prasidėjo po to, kai tėtis grįžo iš slalomo varžybų Klaipėdoje. Jis ten važiavo stebėti lenkynių. Vėliau, susidomėjęs šia sporto šaka, savo jėgas išbandė varžybose ant užšalusio Edriejavo ežero. Natūralu, kad būdamas vos 13 metų ir stebėdamas važiuojantį tėtį, užsinorėjau ir pats šitaip pasivažinėti.
Tačiau noras taip ir būtų likęs noru, jeigu ne maždaug po metų Skuode įvykusios „Eurokos taurės“ slalomo varžybos. Varžybų organizatorius „Medinis ratlankis“ įkūrė jaunimo grupę, kurioje dalyvauja jaunuoliai iki 18 metų. Supratau, kad tai mano šansas. Laiko iki varžybų nebuvo likę itin daug, kaip ir pasiruošti joms. Skubos tvarka nusipirkome gana padoriai atrodžiusį „Peugeot 205 GTI“ ir išvažiavome keliems pravažiavimams. „Honda CRX“ arba „Honda Civic“ būtų geresnis variantas, gal ir dėl to, kad nelabai mėgstu prancūziškus automobilius.
Per tą laiką, kurį turėjome su tėvu iki varžybų starto, spėjau išmokti tik valdyti automobilį – pajudėti iš vietos, perjungti pavaras. Varžybų dieną vis dar buvau ,,žalias“.Rezultatu buvau patenkintas – jaunimo klasėje iškovojau sidabrą. Kitos varžybos, Vakarų slalomo pirmenybių 1-asis „Wynns“ taurės etapas, buvo taip pat sėkmingas – iškovojau bronzą iš 8-ių dalyvių, taip pat jaunimo klasėje.
– Minėjote, kad lenktyniaujate „Peugeot 205 GTI“ automobiliu. Kodėl būtent „Peugeot“ ir kokių modifikacijų sulaukė jūsų „pežukas“? Ar modifikacijas atliekate pats?
– Kaip ir sakiau, automobilį nusipirkome spontaniškai. Pirkome jį iš senolės, gyvenančios Palangoje. Automobilį važiuoti priverčia 1.9 litro tūrio variklis su 75 kW galia. Patobulinimų sąrašas trumpas – kietinta ir sustiprinta važiuoklė, minimalūs kėbulo pakeitimai. Norėdamas nusipirkti naujas dalis automobiliui, renkuose dėvėtas padangas, kad sutaupyčiau lėšų. Naujomis padangomis apautu „Peugeot“ būtų įmanoma pasiekti geresnių rezultatų, nes naujos padangos reikšia pora sekundžių geresnį rezultatą. Darbus atlieku arba vienas, arba su tėčio pagalba.
– Kokių varžybų šiuo metu laukiate?
– Šiais metais baigėsi „Pajūrio slalomo“ ir „Medinio ratlankio“ pirmenybės. Renginių pabaiga man reiškia ir tai, kad baigėsi mano važiavimai jaunimo klasėje, kadangi esu jau pilnametis. Varžybų šiuo metu neplanuojama, todėl atėjus žiemai vienas iš pagrindinių tikslų – neleisti automobiliui užmigti žiemos miegu, toliau jį tobulinti ruošiant ateities varžyboms, kartais pasipraktikuoti uždaroje aikštelėje.
– Su kokiais sunkumais susiduriate trasoje?
– Ko gero, pagrindinis faktorius – pinigai. Būna tikrai sunku lenktyniauti su varžovais, kurių automobliuose aibė modifikacijų: išlengvinti kėbulai, naujos dalys, sustiprintos ir kietintos važiuoklės, variklyje pūpso automobilių sportui pritaikytos dalys. Prieš visa tai mano kuklus „pežukas“ nublanksta. Trūkumus savo automobilyje ypač pajuntu greituminio slalomo varžybose, kur trasos būna ilgos ir pasiekiami didesni greičiai. Ten svarbiausia tai, ką esi „pribūręs“ savo automobiliui. Tačiau mažesnėse trasose jau lengviau.
– Ar yra buvę susidūrimų ar gedimų?
– Tikrai taip. „Vakarų slalomo“ 2012 metų finaliniame etape išlėkiau už trasos ribų. Tai man kainavo prizinę vietą varžybose. „Medinio ratlankio“ 2014 metų pirmenybėse Vainodėje (Latvija) buvo dingę stabdžiai, tačiau pavyko finišuoti naudojant vien stovėjimo stabdį – tai nesutrukdė užimti 1-os vietos. O varžybos ant užšalusio Endriejavo ežero man lyg užkeiktoji vieta. Dalyvaujant antrą kartą, 2012 metais, į mano automobilį, lenkimo metu, įpuolė kitas dalyvis su „Subaru Impreza“ ir stipriai įlenkė priekinį sparną. Varžybos toje pačioje vietoje po metų man baigėsi už trasos ribų – įvyko kontaktas su konkurentu, valdančiu „Honda Civic“. Jei ne varžybos ant Endriejavo ežero, mano automobilio kėbulas būtų sveikas, be įbrėžimų.
– Ar norėtumėt išbandyti save kitose autosporto šakose?
– Žinoma. Viena iš didesnių svajonių – dalyvauti „Autoplius Fast Lap“ varžybose, tačiau tokiam malonumui reikalingos itin didelės lėšos. Norėčiau save išbandyti šoninio slydimo „drifto“ varžybose. Bet tam irgi reikia daug pinigų. Tačiau drįstu manyti, kad šios svajonės yra įgyvendinamos, juk nieko nėra neįmanomo, savo tikslų sieksiu toliau.
– Užsukę į jūsų „Facebook“ paskyrą matome, kad mėgstate fotografuoti. Ar neišstums šis hobis automobilio į antrą vietą?
– Varžybų fotografavimas dažniausiai yra būdas praleisti laiką, kol ateis eilė važiuoti man. Tačiau, fotografuoju (anksčiau ir filmuodavau) ir aukštesnio lygio varžybas, kuriose nedalyvauju. Neseniai teko „pyškinti“ „Autoplius Fast Lap“, „Kretingos driftas“. Manau, kad ateityje nepamiršiu ir šio hobio. Galbūt nusipirksiu geresnę techniką ir fotografavimas po vairavimo taps dar vienu, širdžiai artimu užsiėmimu.
– O kaip leidžiate laisvalaikį? Irgi prie vairo?
– Leidžiu laiką su draugais, randu ką nuveikti garaže prie automobilio, fotografuoju draugų automobilius. Žinoma, dabar daugiausia laiko tenka mokslams. Gliaudau 12-os klasės riešutą, ruošiuosi artėjantiems abitūros egzaminams. Neseniai įsigyjau „Honda Civic“ kasdieniam naudojimui, taigi, tenka ir prie jo pridėti rankas. Neapleidžiu minties, kad šis automobilis ateityje taps tuo, kuriuo dalyvausiu varžybose.
– Ar kam nors norėtumėte padėkoti?
– Didžiausios padėkos atitenka tėčiui. Jis yra mano pagrindinis ir vienintelis rėmėjas, kuris visada mane palaikydavo ir palaikys. Jeigu ne jis, ko gero, nebūčiau dalyvavęs varžybose visai, arba būčiau išbandęs šį užsiėmimą daug vėliau.
Arlando Padleckio pasiekimai:
- „Vakarų slalomo“ 2010 metų bendra įskaita jaunimo klasėje – 2 vieta
- „Vakarų slalomo“ 2011 metų bendra įskaita jaunimo klasėje – 2 vieta
- „Vakarų slalomo“ 2012 metų bendra įskaita jaunimo klasėje – 2 vieta
- „Pajūrio slalomo“ 2013 metų bendra įskaita jaunimo klasėje – 1 vieta
- „Pajūrio slalomo“ 2014 metų bendra įskaita jaunimo klasėje – 1 vieta
- „Medinio ratlankio“ 2014 metų bendra įskaita jaunimo klasėje – 1 vieta
