– Ar šiuo metu ralis Lietuvoje išgyvena aukso amžių?
– Tikrai taip! Kiekvienais metais matome naujus veidus ralyje ir kas geriausia – turime didelį organizatorių kiekį, dėl kurio mums pavydi kaimyninės šalys. Taip pat automobilių parkas gerokai atsinaujinęs, per pastaruosius 2 metus turime ženklų skirtumą, N5 klasės automobilių atėjimas į Lietuvos ralį davė nemažai įvaizdžio dėl pačių automobilių įvairovės.
Jau seniai galėjome turėti atstovą WRC.
– Kaip manai, kada galėtume aukščiausioje WRC klasėje pamatyti lietuvį? Kokia pasaulio čempiono Otto Tanako ir Estijos ralio mokyklos paslaptis?
– Jau seniai galėjome tą padaryti, bet kaip žinote, šiam tikslui reikalingas beprotiškas finansinis indėlis ir ilgas kelias, kurį reikia nueiti norint tapti WRC pilotu. Estija turi puikią ralio programą, kurią laimėjus galima gauti pilną finansavimą dalyvavimui Europos ralio čempionate. Čia ne vieną ir ne du milijonus turi investuoti, kad ten atsidurtum. Kitas dalykas, reikia nepamiršti ir vairuotojų talento, pinigai dar ne viskas, bet kaip matome, pas mus Lietuvoje yra tikrai daug greitų ir perspektyvių ralio lenktynininkų ir dėl to labai džiaugiuosi.
– Kaip iš šono žiūri viena koją į WRC jau įkėlusį M.Sesksą? Kodėl analogiškoje situacija nėra jokio lietuvio?
– Džiugu matyti, kad turime greitą kaimyną. Matydamas visą šio jaunuolio progresą net neabejojau, kad vieną dieną jis dalyvaus WRC. Sesksas vienu, ar kitu atveju vis dalyvavo tiek Europos, tiek pasaulio ralio čempionatuose. Jeigu tu esi greitas, visada būsi po padidinamuoju stiklu ir tave norės pasikviesti gamyklinės komandos, bet kaip ir minėjau, atsitiktinumų nebūna, viskas per sunkų ir labai finansiškai brangų darbą.
– Ar galėtum dabartiniams WRC organizatoriams pasiūlyti savo sėkmės receptą, kaip sumažinus reikalingas lėšas dalyvavimui, kartu padidinti populiarumą?
– Manau vieną svarbų žingsnį jau padarė, atsisakant „hibridinės“ variklių sistemos, o kitas sėkmės receptas manau būtų tiesiog likti prie klasikinės ir patikimiausios automobilio sudėties nežiūrint, į šiuolaikines technologijas. Ne veltui ši sporto šaka ir įvardijama klasikiniu raliu.
Sėkmės receptas būtų tiesiog likti prie klasikinės ir patikimiausios automobilio sudėties nežiūrint į šiuolaikines technologijas.
– Ar manai dar apskritai įmanoma tai paversti kultine autosporto lenktynių serija (kokia ji buvo B grupės laikais)?
– Manau ir taip WRC yra gana didelio susidomėjimo varžybos. Teko stebėti ne vienas varžybas gyvai ir matant kokie žmonių kiekiai atvyksta stebėti varžybų – tai atima žadą. Ačiū Dievui šiai dienai saugumą turime aukštame lygyje ir nebereikia lenktynininkams važiuoti gyvais žmonių tuneliais, bet pati ralio atmosfera išlikusi ne ką prastesnė nei B grupės laikais.
– Koks legendinis ralio automobilio modelis savo filosofija tau yra pats įdomiausias, kokį kada nors išvydai ralio disciplinoje?
– „Audi Quattro“, dėl savo patikimumo ir išvaizdos, tai mano akimis buvo vienas gražiausių to meto bolidų.
– Jei galėtum rinktis tarp S.Loebo ar S.Ogier, ką pasirinktum?
– S.Ogier, jis žavi savo stabilumu ir gebėjimu demonstruoti vienodą tempą ištiso ralio metu. Jis puikiai geba susidėlioti savo greitį ir jį išlaikyti visų varžybų metu, paprastai tariant, pas jį beveik nėra jokių bangavimų.
– Richardas Burnsas ar Colinas McRae?
– Rinkčiausi abu (šypsosi), kadangi labai patiko vairavimo stilius ir kitas man asmeniškai žavintis momentas, kad abu važiavo su „Subaru Impreza“ WRC automobiliais, kaip aistrą jaučiantis to meto modeliams, labai žavėjausi šiais vairuotojais.
