Legendinis Juha Kankkunenas su ikoniškąja „Peugeot 205 Turbo 16 E2“, Miki Biasonas su „Lancia 037“ bei varžybose pergalę pelnyti padėjusi legendinė „Toyota Celica Twincam Turbo“ – visos šios ralio ikonomis vėliau tapusios legendos startavo Afrikoje rengtose varžybose.
Turėjo iki 500 AG
Nors iš šiuolaikiniai ralio bolidai sparčiau bėgėjasi, tiksliau valdosi ir apskritai yra greitesni. Stebint senuosius legendinius bolidus, apima nostalgija. Juos buvo sunkiau suvaldyti, jie buvo galingesni (turėjo iki 500 AG) ir skleidė gąsdinančius garsus.
Vaizdo įraše užfiksuoti Kenijos smėlynus skrodžiantys B grupės „žvėrys“.
O kur dar įdomi „Audi Quattro“ ir „Lancia 037“ akistata. „Lancia 037“ buvo suprojektuota su galiniais varomaisiais ratais. Todėl ji ant asfalto turėjo pranašumą, tačiau visumoje ant skirtingų dangų (sniego ar žvyro) savo stabilumu nusileido keturias ratais varomai „Audi Quattro“. Nepaisant savo trūkumų, „Lancia 037“ 1983 m. pelnė konstruktorių taurę, taip įeidama į istoriją, kaip paskutinis galiniais ratais varomas automobilis laimėjęs WRC čempionate.
„Lancia 037“ tapo paskutiniu galiniais ratais varomu automobiliu laimėjusiu WRC čempionatą.
Beje, 1986 metais vykęs Safari ralis Kenijoje tapo paskutiniu raliu istorijoje, kuriame šiuo automobiliu dar startavo gamyklinė „Lancia“ komanda.
1986 m. WRC čempionate laimėjęs „Peugeot 205 Turbo 16 E2“ automobilis
Dar įdomesnė irgi tais metais Safari WRC ralyje startavusių prancūzų „Peugeot“ gamintojo istorija. Dar prieš tapdamas „Ferrari“ komandos vadovu ir su jais aštuonis laimėdamas F1 konstruktorių taurę, Jeanas Todtas vadovavo „Peugeot“ lenktynių programai.
Gavęs užduotį sukurti laimintį B grupės ralio bolidą, Jeanas subūrė dvidešimties inžinierių komandą bei turėjo neriboto dydžio biudžetą. Nors ir įprasta civiliniam naudojimui skirta „Peugeot 205“ turėjo variklį įmontuotą priekyje ir buvo varoma priekiniais ratais.
Norint oponuoti „Audi Quattro“ buvo nuspręsta kurti keturiais ratais varomą automobilį, o dėl geresnio svorio pasiskirstymo ir valdymo savybių buvo nuspręsta variklį perkelti į automobilio vidurį. Nuspręsta montuoti 2,5 litro variklį su turbina, o automobilis turėjo sverti apie 890 kg.
Kuriant „Peugeot 205 Turbo 16“ skirtas neribotas biudžetas
Šis revoliucinis automobilis, vairuojamas Juha Kankkuneno tapo paskutiniuoju istorijoje WRC konstruktorių taurę pelniusiu B grupės bolidu.
1986 m. Safari ralyje pergalę iškovojęs „Toyota Celica TCT“ B grupės ralio automobilis
Technologiškai „Toyota Celica TCT“ bolidas buvo labai įdomus. Sumontavus turbiną bolido galia siekė apie 380 AG. Vis dėl to kadangi automobilis buvo varomas galiniais ratais, ant slidžios dangos jis nusileido keturiais varomai „Audi Quattro“. Tuo pačiu ant asfalto dangos, automobilį taip lenkė ir „Lancia 037“, kuri buvo mažesnė ir dėl viduryje įmontuoto variklio tiksliau valdoma.
Afrikos gamtinės sąlygos puikiai tiko patikimajai „Toyota Celica TCT“
Nepaisant to, šis automobilis puikiai tiko Afrikoje vykstančių ralių sąlygoms. Japonai laimėjo šį ralio etapą net tris kartus iš eilės (1984, 1985 ir 1986 m.). Taip pat tris kartus laimėjo ir Dramblio Kaulo Krante vykusiame ralyje. Ten, kur buvo kalnuota, atšiauri, uolomis nusėta danga patikimas japoniškas bolidas buvo nepralenkiamas ir net pelnė „Afrikos karaliaus“ pravardę.
Vis dėl to kadangi šis automobilis niekada negalėjo tiesiogiai konkuruoti prieš keturiais ratais varomus bolidus, niekada nepelnė konstruktorių taurės. Tačiau ši Celica vis tiek įėjo į istoriją kaip viena sėkmingiausių galu varomų automobilių WRC istorijoje. Čia ji nusileido tik specialiai raliui konstruotam „Lancia 037“ bolidui.
Japonai planavo šį modelį ateityje pakeisti raliui pritaikyta „Toyota MR2“ versija
Įdomu tai, kad 1987 m. sezone japonai planavo pranokti „Lancia 037“ šį modelį pakeitę savo būsimu ralio superautomobiliu – viduryje variklį turinčiu „Toyota MR2“ prototipu. Vis dėl organizatoriams uždraudus B grupę, Toyota startavo su A grupės „Toyota Celica GT-Four“ modeliu.
