Incidentas įvyko tuomet, kai keisdamas trajektoriją Romainas Grosjeanas savo bolido galiniu ratu užsikabino už ruso Daniilo Kvyato bolido. Prancūzo bolidas trasoje pradėjo čiuožti link atitvarų ir į juos rėžėsi. Smūgis buvo toks stiprus, kad „Haas“ formulė lūžo pusiau, o vairuotojo kabina perskrodė metalinius atitvarus ir išlindo kitoje jų pusėje.
Smūgio metu pliūptelėjo liepsnos, mat buvo pažeista degalų sistema. Nors įvykis atrodė tikrai kraupiai, bet „Haas“ bolidą pilotavęs Romainas Grosjeanas išsivadavo iš liepsnų apimtų bolido liekanų ir su personalo pagalba perlipo per atitvarus. Nors incidentas šiuo metu yra nagrinėjamas, aiškinamasi dėl bolido lūžio bei gaisro, dabar jau aišku viena – Romainas Grosjeanas išvengė lūžių ir atsipirko gyvybei nepavojingais nudegimais. Taigi, kas lėmė tokią laimingą baigtį?
Romaino Grosjeano išsigelbėjimą per šią avariją galima vertinti trimis aspektais. Pirmasis – „Halo“ sistema. 2018-aisiais metais buvo nuspręsta, kad siekiant dar didesnio saugumo visų pilotų kabinos iš viršaus pridengiamos trišakiu karkasu.
„Halo“ pavadinta sistema sukurta naudojant titaną, todėl yra lengva ir itin tvirta. Ši konstrukcija jau ne kartą gelbėjo pilotus bolidams verčiantis, ar per tokius incidentus, kai vienas bolidas užšoka ant kito viršaus.
Įvedus „Halo“ sistemos reikalavimą iš pilotų pasigirdo ir kritikos dėl šios technologijos būtinumo, tačiau skeptikai greitai pritilo jau po kelių pirmųjų incidentų, kuomet „Halo“ atlaikydavo smūgius ir kitokius kontaktus, kurie, jei ne ši sistema, būtų tiesiogiai atitekę piloto šalmui.
Romaino Grosjeano avarijos atveju iš titano pagamintas „Halo“ įrenginys suveikė kaip plėstuvas prieš mažiau tvirtą atitvarų metalą. Taigi, lenktynininko galva išliko saugi. Jei „Halo“ sistemos nebūtų, atitvarai būtų kontaktavę su piloto šalmu. Tokios jėgos smūgio veikiausiai neatlaikytų joks šalmas ir mirtinos traumos būtų neišvengiamos.
Antras aspektas, dėl kurio lenktynininkas sugebėjo išgyventi – operatyvi trasos personalo reakcija. Po smūgio užsiliepsnojus bolidui prie jo jau po kelių sekundžių buvo medikai ir kiti darbuotojai, pradėję gesinimo darbus ir šiek tiek apmalšinę liepsnas prieš pilotui išlipant. Tiesa, FIA medikas Alanas van der Merwe'as pripažino, kad nieko panašaus neregėjo per 12 metų, tačiau atsitikus tokiam incidentui pavyko sureaguoti teisingai.
Trečiu aspektu galima laikyti ir sėkmę, mat po smūgio Romainas Grosjeanas išliko sąmoningas ir pats atsisegė saugos diržus bei išsiropštė iš itin ankštos piloto kabinos liekanų. Jei prancūzas būtų praradęs sąmonę, medikai ir personalas jo nebūtų pasiekę dar bent kelias dešimtis sekundžių, kol būtų dar labiau numalšintos liepsnos. O toks laiko tarpas degančiame automobilyje veikiausiai būtų buvęs pražūtingas. Taigi, Romainas Grosjeanas save gali vaidinti laimės kūdikiu ir švęsti antrąjį gimtadienį.
Beje, pats pilotas vaizdo įraše iš Bahreino ligoninės kreipėsi į gerbėjus. Jis tvirtino, kad buvo vienas iš tų, kurie iš pradžių į „Halo“ sistemą žiūrėjo skeptiškai, tačiau dabar jis pripažįsta, kad būtent ši technologija išgelbėjo jam gyvybę.
Kokias išvadas iš to gali padaryti kiti lenktynininkai? Automobilių sporte saugumo taisyklės yra parašytos krauju, tad kiekviena naujovė, kiekviena taisyklė, skirta dar labiau padidinti saugumą, neturi būti kvestionuojama. Ji turi būti vykdoma.
