Sąlyginai greitai važiuoti automobiliu gali išmokti beveik kiekvienas, kuris yra pasiryžęs tam skirti laiko ir lėšų, tačiau griebtis rašytojo plunksnos geba tik vienetai. Dar mažiau galinčių pretenduoti į pergales Dakaro ralyje, kadangi tam paprastai reikalingos sumos su šešiais nuliais.
Plačiau apie „Dakar Classic“ kainas skaitykite čia.
Matydami stulbinamai augantį Dakaro ralio populiarumą organizatoriai 2021 m. pristatė naują „Dakar Classic“ kategoriją. Dalyvio startinis mokestis – tik 15 000 Eur. Automobilių paruošimas taip pat įprastai nesiekia šimtatūkstantinių sumų, tačiau įspūdingai atrodantys klasikiniai varžybų dalyvių automobiliai sulaukia ne ką mažiau žiūrovų dėmesio. Žodžiu, labai pataupę „klasikai“ gali Dakaro finišą pasiekti už 50–70 tūkst. Eur. O tai yra dešimtimis kartų pigiau, nei važiuoti T1+.
Kokio automobilio reikia, kad galėtum startuoti „Dakar Classic“?
„Dakar Classic“ gali dalyvauti tokie modeliai ar jų atkurtos kopijos (replicos), kurie nors kartą iki 2000-ųjų metų dalyvavo Dakare. Pernai šioje kategorijoje laimėjo Marco Doutono ir Emilieno Etienne ekipažas su ekstravagantiškai atrodančiu 1979 metų „Sunhill“ bagiu.
2022 metais „Dakar Classic“ startuoja net 134 automobiliai ir 18 sunkvežimių. Daugiau nei aštuoniolikos skirtingų gamintojų automobiliai, pradedant „Lada“ ir baigiant „Porsche“.
Kaip vyksta klasikų varžybos?
Varžybų dalyviai atsižvelgdami į savo automobilio tempą ir amžių, pasirenka vieną iš trijų grupių: H1 – mažesnio, H2 – vidutinio ir H3 – didžiausio vidutinio greičio. Kadangi automobiliai taip pat skirstomi pagal amžių, V.Valiukevičiaus 1987 metais pagamintas „Toyota Land Cruiser 71“ net ir negalėtų varžytis H3 grupėje.
Siekiant suteikti šansą nepriklausomai nuo automobilio greičio ar grupės varžytis dėl pergalės bendroje įskaitoje, varžybų metu kiekviename etape bus numatytas vidutinis greitis, kurio turės laikytis dalyviai. Pavyzdžiui, jei H1 grupės dalyviams bus numatyta laikytis 60 km/val. vidutinio važiavimo greičio, tai H2 turės laikytis 15 proc., o H3 net 30 proc. didesnio greičio.
Vidutinis greitis gali kisti bet kurią akimirką. Blogiausia, žinoma, kai, įšokus į upės vagą, jis išlieka 70 km/val. Pabrėžiame, tai – vidutinis, o ne momentinis greitis.
Viršijant nustatytą vidutinį greitį ar laikantis mažesnio skiriami baudos taškai. Teoriškai kuo greitesnę grupę pasirinksi, tuo turėtų būti įdomiau varžytis. Tačiau, laikantis didesnio greičio, klaidų tikimybė išauga. O, prakirtus padangą ar rimčiau apgadinus bolidą, galima greitai prarasti brangaus laiko ar net baigti varžybas nepasiekus finišo.
Teoriškai kuo pasirinksi greitesnę grupę, tuo turėtų būti įdomiau varžytis. Tačiau laikantis didesnio greičio klaidų tikimybė išauga.
Paprastai kiekviena varžybų diena suskirstyta į tris dalis. Dvi iš jų susijusios su trasos sektoriuose nustatyto vidutinio greičio išlaikymu, o viena su navigavimu.
Vykdant navigavimo užduotis didžiausia atsakomybė teks šturmanams. Jie, nepamesdami nurodyto maršruto, turės ieškoti teisingiausio kelio finišo link. Automobiliai turės įveikti kuo artimesnį nuotolį organizatorių nustatytam atstumui. Už kiekvieną pasiklydus papildomai įveiktą kilometrą skiriami baudos taškai.
