Karolis, kurį 15min Media ekipažas 2024 m. Dakare pakrikštijo DAKARoliu, pirmadienio vakarą ne tik pristatė fotosesijai parengtą iš pagrindų perrinktą 46 metų amžiaus trečiosios serijos „Land Rover 109 Station Wagon“, bet ir užvedė V8 variklį.
Karolio Raišio automobilis išlydėtas į Dakaro testus
Tiesa, Karolis šio rekonstruoto automobiliO dar nebuvo testavęs kovinėmis sąlygomis – „Perkūno“ trasoje bandys ieškoti silpnųjų vietų antradienį. Po to dar vieną naktį tobulins automobilį ir jau po to kraus ant priekabos. Abu su šturmanu Ignu Daunoravičium pasikeisdami veš istorinį Defenderį į Barselonos uostą.
Važiuojantis automobilis – pusė darbo
2024 m. Dakare Karolis Raišys su šių eilučių autoriumi pilotavo 15min Media komandos „Defender 130“.
Tad nieko nuostabaus, kad 2025 m. britiškų automobilių gerbėjas ir vienintelis sertifikuotas „Land Rover“ vyresnysis instruktorius Baltijos šalyse startuoja istorinių Dakaro automobilių įskaitoje.
Jis pasirinko būtent jau ikona tapusį „Defender“ senelį, pasaulio užkariautoją, žemėlapius braižiusių ekspeditorių kompanioną.
Į dykumų, nuotykių ir kelionių aura apgaubtą naujų automobilių saloną atvyko ir daug prie K. Raišio automobilio paruošimo prisidėjusių draugų, entuziastų. Jie visi sutarė: jau tai, kad automobilis stovi čia pasiruošęs išvažiuoti į Saudo Arabiją, yra didelis laimėjimas.
„Tai buvo velniškas išbandymas man ir visai komandai. Aš žinojau, kad Dakaras yra sunkus, bet nežinojau, jog pasiruošimas yra toks sudėtingas. O dar paėmus tą faktą, kad pasiruošimas truko tik mėnesį, gal ir gerai, kad reikėjo taip trumpai kentėti“, – pusiau juokais mestelėjo K. Raišys.
Metų darbas – per mėnesį
Per mėnesį automobiliui buvo nuimtas kėbulas, pervirintas rėmas, sumontuotas galingesnis, tačiau laikmetį ir modelį atitinkantis legendinis „Rover“ V8 variklis, nauja pavarų dėžė, reduktoriai, važiuoklė ir kiti komponentai, buvo sutvirtintas rėmas, išpjaustytas ir atnaujintas kėbulas.
Tiesa, kai kurie komponentai ne visai nauji. Automobilis netapo neatpažįstamu dykumų monstru, K. Raišys norėjo išlaikyti jo DNR, be to, ir taisyklės neleidžia nukrypti nuo istorijos. Tiesiog susidėvėję komponentai buvo pakeisti naujais – konstrukciniu atžvilgiu modelis išliko originalus.
Didžiausias galvos skausmas buvo saugumo įrangos montavimas. Į tokį kėbulą turinčius „Land Rover“ modelius niekas nėra montavęs saugos lankų, sportinių sėdynių, tad reikėjo gerai pasukti galvą, kaip tą padaryti.
„Didžiausią nerimą kėlė tiksintis laikrodis. Laiko nebuvimas lėmė nelabai racionalius sprendimus: jie retai pasiteisindavo ir galiausiai surydavo dar daugiau brangių valandų“, – apie pasiruošimą pripažįsta K. Raišys.
Besiplečiantis pagalbininkų ratas
Prie automobilio meistrai visą mėnesį darbavosi nuo ankstyvo ryto iki išnaktų, netgi keliomis pamainomis. Anot lenktynininko, bėgant laikui atsirado vis daugiau entuziastų, kurie norėjo prisidėti prie pasiruošimo Dakarui.
„Netikėčiausius jausmus sukėlė žmonės. Kiek skirtingų ir įdomių pagalbininkų susibūrė aplink šį projektą! Jis augo ridendamasis lyg sniego gniūžtė, atsirado vis daugiau prisidedančių, kas tapo nerealiu procesu“, – draugiškumu ir pagalba džiaugiasi sportininkas.
K. Raišys pripažįsta, jog automobilį vien tam, kad išvažiuotų į Dakarą, buvo galima padaryti greičiau ir paprasčiau, tačiau tai, pasak lenktynininko, – nesolidu. Jo Dakaro lenktynių tikslas turi būti ne automobilio paruošimas, ne startas, o finišas. Pageidautina – kuo aukštesnėje pozicijoje.
Ieškos tikros Dakaro ralio dvasios
Kiek įmanoma aukštai kilti su pačiu seniausiu automobiliu iš visų „Dakar Classic“ dalyvių – parodys laikas. Kita vertus, originaliojo Dakaro ralio patirtį atkurti norintis Karolio ir Igno ekipažas sako, kad pirmiausia tai turi būti didelė avantiūra ir nuotykis.
„Aš neįsivaizduoju, kas manęs laukia Saudo Arabijoje, kaip reikės važiuoti, taisyti automobilį, ir man tas labai patinka. Kiek kalbėjau su Dakaro dalyviais, visi geriausiai pamena pirmuosius savo Dakarus, nes nei vienas nesuprato, kur atsidūrė, ir tai jiems tapo didžiausiu nuotykiu. Apskritai pirmasis ralis Paryžius–Dakaras 1979 metais visiems dalyviams buvo didelis nuotykis, kurio jie nesuprato. Džiaugiuosi, kad pats savo pirmąjį Dakarą, tą kelionės dvasią galėsiu išgyventi istoriniame automobilyje, kuris matė tas pirmąsias sunkiausiais bekelės lenktynes“, – užbaigia K. Raišys.
