Pažvelgus į „PRO“ lygą, dalykai čia gana paprasti: po pirmojo etapo Palangoje rikiuotę veda Andrius Vasiliauskas, jam įkandin – Benediktas Čirba. Staigmenų čia nedaug, tačiau paslėptos intrigos yra: jau dabar aišku, jog Benediktas turės rinktis tarp paskutinio Lietuvos drifto čempionato etapo Rygoje ir tarp Europos drifto čempionato „Drift Masters“ Vokietijoje.
Yra šansų, jog tokį patį sprendimą turės atlikti ir Andrius Vasiliauskas, tad ir taip trumpas sezonas gali išsispręsti per pirmas keletą varžybų. Abu sportininkai sieks surinkti maksimalų taškų pranašumą, kad net ir nesudalyvavus paskutiniame etape pavyktų užsitikrinti vietą ant sezono podiumo. Arba, teks priimti skaudžius sprendimus ir aukoti pasirodymus Europoje tam, kad išlikti Lietuvos čempionais. Viena tikrai aišku – jau kitą savaitgalį Kačerginėje įvyksiančiame „Liqui Moly UpHill Drift“ nei Benediktas, nei Andrius jėgų netausos, o prie starto linijos atsistos dar dvi dešimtys kolegų, pasiruošę sujaukti dviejų Lietuvos čempionų planus.
Dar rūgštesnė situacija „Semi PRO“ lygos gretose. Nei vienas iš pirmojo etapo prizininkų nepasiekė savaitgalį Molėtuose vykusio antrojo etapo podiumo. „H2Auto Drift Camp“ sužibėjęs „Krebždesys“ komandos atstovas Simonas Ivanovas suteikė daug vilčių, tačiau jas pasiglemžė Molėtų betonas – tik 12–ta vieta nustūmė kaunietį laipteliu žemyn, o pirmąją vietą užėmė Simonas Vilčinskas iš „Voverė Drift Team“.
Pirmame etape, po techninės problemos likęs ketvirtas, šį kartą sportininkas gavo progą susikauti finale ir ten teko pripažinti Pauliaus Kubiliaus pranašumą. Paulius tądien laimėjo ir kvalifikaciją ir porinius važiavimus, tačiau geresnis vidutinis rezultatas lėmė, jog šiuo metu rikiuotės viršūnėje parašyta Vilčinsko pavardė.
Čempionatas įpusėjo, tačiau tiek „H2Auto Drift Camp“, tiek ir „Drift Molėtai“ įrodė, jog šiuo metu bent dešimtis sportininkų gali kautis dėl stipriausiojo titulo. Artėjantis etapas Kačerginėje turėtų dar labiau suvelti kortas „Youtube“ žvaigždei Ivanovui – itin greita trasa reikalaus automobilio galingumo, o pastaruoju Simono automobilis pasigirti negali, tad bent jau teoriškai kol kas fortūna labiau šypsosi Kubiliui, Vilčinskui ar Pauliui Laurinkui. Lygiai toks pats scenarijus dėliojasi ir pernai metų čempionui Deividui Tarasevičiui – jis naudoja tokį pat variklį kaip ir Ivanovas, tad trečios ar net ketvirtos pavaros reikalaujanti įkalnės trasa paprašys visko.
Jeigu galima pagalvoti, jog „Semi PRO“ lygos konkurencija jau verčia išsitraukti skaičiuotuvus ir planuoti likusio sezono strategiją, tai „Street“ lygoje reikalai dar aštresni. Į trečiąjį etapą vėl užsiregistravo šimtas dalyvių, iš kurių porinius važiavimus išvys tik trisdešimt du. Viena pavardė, kurią verta įsiminti – Tarasiewicz.
Jau du kartus iš eilės šis vilnietis sugebėjo užlipti ant aukščiausio podiumo laiptelio, nušluostydamas nosis triženkliui skaičiui varžovų. Stabilus važiavimas, puikus įsiklausymas į teisėjų pageidavimus ir visiškai elementarus, bei itin patikimas automobilis – tai dalis rakto į sėkmę, nors pats Jakub neslepia, jog dalį rezultato nurašo tiesiog sėkmei. Visų išvardintų elementų reikės jau kitą savaitgalį – jam įkandin čempionato įskaitoje „Krebždesys“ komandos „tėtis“ Aleksandras Ivanovas, visiškai šalia ir pirmojo etapo nugalėtojas Mantas Neverdauskas. Galima ramia sąžine sakyti, jog Jakub šiuo metu yra kone konkurencingiausio autosporto lyderis – ar toks titulas padės Kačerginėje paaiškės po mažiau nei dviejų savaičių.
Pakalbintas Lietuvos automobilių sporto federacijos drifto komiteto pirmininkas Linas Ramoška stebėjosi dalyvių profesionalumu: „Mes turime labai gerą profesionalaus sporto pavyzdį. Dalyviai buriasi į komandas, ruošia strategijas, padeda vieni kitiems, netgi samdosi aukštesnių lygų dalyvius, kad padėtų strateguoti varžybų metu. „Krebždesys“, „Urta Drift“, „Side To Side“, „One Way“ – tai tik dalis ekipų, kurios koordinuotai siekia rezultatų šių metų čempionate.
Džiugu matyti tokį konkurencijos lygį, bei reikia suprasti, kiek įtampos išgyvena dalyviai: jie turi du bandymus, kurie trunka iki minutės tam, kad parodytų teisėjams geriausia ką gali ir varžosi tarp šimto dalyvių. Jeigu pavyksta ir patenka tarp 32 geriausiųjų, tada galima spėti, jog kiekvienas startas gali būti paskutinis, nes Tu jau aplenkei du trečdalius varžovų. Iš esmės vienas blogas judesys ir galimybė pasiekti aukštą vietą sezoninėje įskaitoje dūžta kaip automobilio žibintai į betono blokus trasoje. Neįtikėtina ir tuo pačiu labai džiugu – driftas tikrai yra aukštumoje, visose lygose ir aš negaliu sulaukti kito savaitgalio, kai jau bus galima matyti kaip sprendžiasi čempionato likimas“.
„Liqui Moly UpHill Drift“ prasidės penktadienį: visą vakarą Kačerginės „Nemuno žiedo“ Ąžuolo posūkis skendės dūmuose, nes čia vyks „PRO“ ir „Semi PRO“ lygų laisvosios treniruotės. Šeštadienį, dar truputį apšilę rytinėje treniruočių sesijoje, dalyviai imsis kvalifikacijos ir porinių važiavimų – per vieną dieną, dvejos varžybos. Sekmadienį veiksmas kelsis į trasos „Starto–Finišo“ zoną, kur triženklis skaičius dalyvių imsis trečiojo „Street“ lygos etapo.