Koncertina – tai dumplinis instrumentas, šiek tiek primenantis akordeoną. Jei norite apie koncertiną sužinoti daugiau, turėsite apie ją paskaityti kur nors kitur. Šiam straipsniui svarbios tik tos dumplės, esančios koncertinos, akordeono, armonikos ar panašaus instrumento viduryje.
Kaip instrumento dumplės yra suspaudžiamos grojant, taip ir lenktyniaujantys automobiliai suartėja pasiekę posūkį tiesiosios pabaigoje. Ir po to už posūkio automobilių eilė išsiskleidžia tarsi akordeono dumplės muzikantui į šalis tempiant skirtingas instrumento puses.
Šis efektas įdomus todėl, kad jis yra matomas nuolat – jį galite pastebėti absoliučiai visose „Formulės 1“ lenktynėse. Ryškiausias jis trumpesnėse trasose ir ten, kur lenkimai yra sudėtingi. Koncertinos efektas kartais yra toks ryškus, kad nauji „Formulės 1“ žiūrovai net gerai nesupranta, kaip automobiliai gali taip suartėti prie posūkio, o iš karto po jo lenkimas vis tiek neįvyksta. Be to, koncertinos efektą nuolat mini ir lenktynių komentatoriai, o kartais jis yra ir pakankamai pavojingas. Tai kas tai?
Koncertinos efektas, dar vadinamas spyruoklės ar akordeono efektu, automobilių sporte – tai judančių stabdymo ir bėgėjimosi linijų fenomenas, matomas, kai vienas automobilis važiuoja arti paskui kitą.
Kiekvienas posūkis turi optimalią stabdymo zoną, kuri „Formulės 1“ atveju yra labai arti posūkio viršūnės. Čia ir pradės stabdyti priekyje važiuojantis automobilis, tačiau jį sekantis lenktynininkas privalės stabdyti anksčiau, kad neatsitrenktų į savo varžovo galą. Kitaip tariant, stabdymo linija pasitraukia tolyn nuo posūkio. Tai ypač gerai pastebima tada, kai posūkis yra labai aštrus ar siauras ir vienoje eilėje važiuoja net keli automobiliai – su kiekvienu stabdančiu bolidu stabdymo linija traukiasi vis toliau.
Atgal juda ir akceleracijos pradžios linija, bet tai visiškai nekompensuoja lėtesnio posūkio įveikimo greičio, nuo kurio nukenčia iš paskos važiuojančių automobilių vairuotojai. Geri vairuotojai naudojasi koncertinos efektu, už savęs užblokuodami greitesnius automobilius. Tokia strategija yra ypač efektyvi siaurose trasose, kur lenkimai yra labai sudėtingi – pavyzdžiui, Monake.
Keli faktoriai stiprina koncertinos efektą „Formulėje 1“. Visų pirma, aerodinamika – sekantis automobilis negauna švaraus oro srauto (jį sujaukia priešais važiuojantis bolidas), todėl prasčiau veikia jo aerodinaminiai elementai, atsakingi už mašinos prispaudimą prie asfalto. Dėl to automobilis neturi maksimalaus stabdymui reikalingo sukibimo ir turi pradėti stabdyti anksčiau.
Antra, F1 bolidai yra labai platūs ir ilgi, todėl įsisprausti į siaurą posūkį dviems ar trims yra labai sunku. Galiausiai, tas pats nešvarus oro srautas efektyviai neaušina stabdžių bei variklio, todėl sekantis automobilis kartais turi atsitraukti ir iš naujo atakuoti priešininką tik po vieno-kito rato.
Koncertinos efektas gali būti ir labai pavojingas, ypač po saugos automobilio starto. Eilės gale važiuojantys vairuotojai sėdi labai žemai, todėl negali matyti, ką daro lenktynių lyderiai – jie reaguoja tik į prieš juos esančių lenktynininkų veiksmus. 2020-ųjų „Toskanos Grand Prix“ lenktynių metu po saugos automobilio periodo įvyko skaudi avarija, kai gale važiuojantys bolidai pradėjo bėgėtis per anksti.
Georgeas Russellas tik norėjo uždaryti atsiradusį tarpą rikiuotėje, tačiau už jo važiavę lenktynininkai vienas po kito pradėjo bėgėtis taip, tarsi lenktynės jau būtų atnaujintos, todėl įvyko labai pavojinga avarija.
