ISTORIJOS PRADŽIA: Kėdainiuose automobilis rėžėsi į žiūrovų minią.
„Laukiame liepos 18 dienos, kai bus priimtas nuosprendis ir tikimės, kad jis atitiks nukentėjusiųjų lūkesčius. Pagaliau bus padėtas taškas šioje byloje, – sakė nukentėjusiųjų atstovas – advokatas Justas Jankauskas atstovaujantis „Jankauskas ir partneriai” advokatų profesinei bendrijai. – Nukentėję asmenys nesupranta, kaip po ketverių metų bylinėjimosi gali laukti dar dvi teismų instancijos (apeliacinė ir kasacinė – red. past.)”.
Kaltinamųjų gretas papildė ir lenktynių organizatoriai
Po avarijos, įvykusios Kėdainių rajone, Daukšių kaime, „drifto” lenktynių „License day” metu, prieš teismą stojo avarijos kaltininkas M.Kisielius. 2011 m. vasario 21 d. jis buvo pripažintas kaltu, tačiau pateikus apeliacinį skundą dėl teismo nustatytos tvarkos nesilaikymo, jo nuosprendis buvo panaikintas, o byla perduota prokurorui.
Tokios, ilgai besitęsiančios, bylos gali tapti rimta valstybės problema.
Tuo metu į bylą buvo įtrauktas dar vienas kaltinamasis – lenktynių organizatorius Tomas Gruzdys ir jam priklausanti įmonė UAB „Gruzdolitas”, jiems pareikšti kaltinimai dėl to, kad nebuvo tinkamai užtikrintas lenktynes stebėjusių žiūrovų saugumas.
Iki šios dienos besitęsianti byla primena žaidimą, kuriame nukentėjusieji niekaip nesulaukia pelnyto teisingumo. Pirmą kartą nuteisus M.Kisielių, neteko ilgai džiaugtis, o dar pora metų užtrukęs bylos nagrinėjimas primena istoriją be pabaigos.
Visgi nukentėjusieji tikisi, kad ketvirtadienį bus priimtas galutinis sprendimas, kuris atlygins visus patirtus nuostolius, visiems laikams pabaigs taip ilgai užsitęsusius teismo procesus ir padės pamiršti tragiškas autoavarijos akimirkas. Nukentėjusiuosius ginantis advokatas J.Jankauskas pastebi, kad tokios, ilgai besitęsiančios, bylos gali tapti rimta valstybės problema.
 |
| Advokatas Justas Jankauskas |
Advokato teigimu, ekonomiškumo koncentruotumo principai bei nukentėjusiųjų asmenų interesų apsauga kartais būna neįkandami iššūkiai Lietuvos teisingumo sistemai. Būtent dėl šios priežasties tokios ilgos ir sunkios teisingumo paieškos suburia vis daugiau žmonių, norinčių ieškoti teisybės Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) bei stoti prieš Lietuvos valstybę, nesugebančią užtikrinti konstitucinių teisių.
Nukentėjo net aštuoni žiūrovai
Sumušimai, kaulų lūžiai, stiprūs galvos sutrenkimai, vidinis kraujo išsiliejimas smegenyse – tai sveikatos sutrikdymai, kuriuos patyrė nelaimės vietoje atsidūrę aštuoni žiūrovai. Vieni jų, nelaimę pergyveno greičiau ir išsigydę sužalojimus toliau tęsė savo įprastą gyvenimą. Tačiau kai kurie nelaimės pasekmes jaučia dar šiandien, o gyvenimo būdas, kuris atrodė įprastas prieš keturis metus, dabar liko tik prisiminimuose.
Egidijus Šnioka ir Benas Žebrauskas tądien buvo minioje, į kurią, jau kirtęs finišo liniją, atskriejo automobilis. Iš pirmo žvilgsnio sveiki vyrai pripažįsta, jog po avarijos jų gyvenimai stipriai pasikeitė.
Smegenų trauma ir savaitei prarasta atmintis – nesunkus sveikatos sutrikdymas?
„Daugiau nei savaitė laiko yra ištrinta iš mano atminties, – pasakojo B.Žebrauskas. – Man pasakojo, kad bendravau su kitais, buvau sąmoningas, tačiau pats nieko iš to laiko neatsimenu. Tai labai nemalonus jausmas – iš kitų pasakojimų sužinoti, ką veikiau. Ilgą laiką po to jaučiausi nevisavertis, tarsi kažko trūktų”.
B.Žebrauskas avarijos metu prarado sąmonę, jam buvo nustatyta sunki galvos trauma. Kauno medicinos universiteto klinikose jam buvo diagnozuota muštinė žaizda su nubrozdinimu dešinėje galvos pusėje, kairės kaktinės skilties smegenų dalies sumušimas, po voratinkliniu galvos dangalu išsiliejęs kraujas. Tris savaites vyras buvo praradęs atmintį, uoslę, skonio receptorius ir tik minimaliai reagavo į aplinkos veiksnius.
Nukentėjusiajam buvo atlikta blauzdos operacija, kurios metu į koją buvo įsriegti 6 metaliniai strypai.
Nors pradžioje B.Žebrausko patirti sveikatos sutrikdymai buvo laikomi sunkiais, teismo metu buvo atlikta dar viena ekspertizė, po kurios vyro sužalojimai perkvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
E.Šniokai autoįvykio metu buvo sumušta galva, lengvai sukrėstos smegenys, sulaužyti blauzdos kaulai, patempti kaklo raiščiai. Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninėje nukentėjusiajam buvo atlikta blauzdos operacija, kurios metu į koją buvo įsriegti 6 metaliniai strypai. Nors po šių sužalojimų vyras buvo nedarbingas daugiau nei 11 mėnesių, teismas avarijos metu patirtą sveikatos sutrikdymą kvalifikavo kaip nesunkų.
Avarijos pasekmes jaučia ir šiandien
Nors nuo avarijos praėjo daugiau nei 4 metai, E.Šnioka vis dar jaučia nelaimės padarinius – vyrą kankina nuolatiniai galvos ir kojos skausmai, dėl kurių jis yra priverstas vartoti skausmą malšinančius medikamentus, nukentėjusiajam vis dar sunku judėti.
Fizinis skausmas ir diskomfortas nėra vienintelės pasekmės trukdančios normaliai gyventi – nukentėjusįjį nuolat kankina nerimas, dirbant bei mokantis sunku susikaupti ir sukoncentruoti dėmesį, o naktį kankina nelaimę primenantys košmarai. E.Šnioka ilgą laiką negalėjo judėti be artimųjų pagalbos, todėl jautė didelį diskomfortą, buvo irzlus ir neužtikrintas dėl ateities.
Po traumos pasikeitė net jo santykiai su artimiausiais žmonėmis – šeima ir draugais.
Sunkias traumas patyręs B.Žebrauskas iki šios dienos negali pilnai atsigauti ir grįžti į normalų gyvenimo ritmą – dėl galvos traumos tenka nuolat kęsti skausmus ir svaigimą, vartoti skausmą slopinančius vaistus. Vyras nuolat jaučiasi neramus ir baimingas, po avarijoje patirtų traumų sumažėjo jo pasitikėjimas savimi, dėl to pasidarė sudėtinga bendrauti su aplinkiniais.
Po ilgo laiko grįžęs į darbą B.Žebrauskas pastebėjo, kad jo atmintis prastesnė nei ankščiau, sunku susikaupti dirbant, mokantis naujų dalykų. Nukentėjusysis pripažįsta, kad po traumos pasikeitė net jo santykiai su artimiausiais žmonėmis – šeima ir draugais. Vyras tapo uždaresnis, pažeidžiamesnis, dėl to ėmė kitaip bendrauti su žmonėmis.
Baimė automobiliams – visam gyvenimui
Buvę dideli automobilių mėgėjai, šiandien abu vyrai kaip įmanydami vengia kontakto su kitais automobiliais. Baimė patirta nelaimės metu gerokai komplikavo jų gyvenimus.
„Pats vairuoti automobilio nebijau, tačiau nuolat jaučiu baimę dėl kitų. Ypač gąsdina iš priekio didesniu greičiu atvažiuojantys automobiliai, ar stovint gatvėje pro pat žmones pralekiantys vairuotojai, – kalbėjo B.Žebrauskas. – Nėra lengva, kai nuolat jauti baimę, organizmas nuolat būna streso būsenoje. Tai labai vargina”.
Lenktynių organizatoriai nepasimoko iš skaudžios patirties
B.Žebrauskas su nuoskauda pastebėjo, kad įvairių lenktynių organizatoriai nepasimoko iš skaudžios patirties, todėl šalį dažnai sukrečia lenktynių metu įvykę nelaimės.
Šių metų gegužės pabaigoje vykusiame ralyje „Vilnius 2013” nesuvaldytas automobilis rėžėsi į žiūrovų būrelį ir partrenkė moterį, kuri dėl patirtų sužalojimų mirė.
Dar viena nelaimė „drifto” gerbėjus ištiko prieš kelias savaites – paskutinį birželio šeštadienį Kačerginėje, Nemuno Žiede vykusių „drifto” lenktynių metu iš trasos išskriejo automobilis ir sužalojo du už atitvaro stovėjusius fotografus.
