Jei žvelgtume į ilgų nuotolių lenktynių piramidę, jos viršūnėje pirma pagal prestižiškumą (ir biudžeto dydį) puikuotųsi FIA WEC. Tai pasaulio ilgų nuotolių čempionatas (World Endurance Championship), kurio uoga ant torto yra legendinės Le Mano 24 val. lenktynės. Kituose WEC etapuose lenktyniaujama po 6 arba 8 val.
Tiems, kurie iki šiol mažai domėjosi WEC ir Le Manu, trumpai paaiškinsiu, kad čia dominuoja Le Mano prototipų klasės (LMP1, LMP2, LMP3), o kėbuliniai LMGTE klasės automobiliai – gerokai lėtesni.
LMP1 kai kuriomis charakteristikomis (pvz., elektros energijos panaudojimu akceleracijai) yra pranašesni net už F1 automobilius. Prieš kelis dešimtmečius Le Mane konkuravo dyzelinių variklių technologijos (tarkime, „Audi“ kovojo su „Peugeot“), o praėjusiame dešimtmetyje prasidėjo „hibridų“ mūšis (gaila, kad „Toyota“ ir „Porsche“ dvikova truko taip trumpai, nes vokiečiai pasitraukė).
Tiesa, nuo šių metų LMP1 vadinamas „Hypercar“. Plačiau apie 2021 m. WEC klasifikaciją skaitykite čia.
Tačiau patekti į WEC arba į Le Maną, ko gero, taip pat sunku, kaip ir į „Formulę 1“. Reikia ne tik didelio biudžeto, bet ir pažinčių. Tiksliau, pripažinimo WEC imperijoje. Be to, norint užkopti į viršūnę, reikia prieš tai sistemingai dalyvauti šiek tiek žemesnio rango varžybose, įrodant savo vertę.
Tą šiais metais bandys padaryti mažiausiai du lietuviai.
