Tokiu kriterijumi remiantis 2015-aisiais buvo surengtos pirmosios elektromobilių lenktynės, kurių maršrutas – nuo sostinės iki vasaros pramogų sostinės savivaldybės. Tai 331 kilometras, lengvuoju automobiliu įveikiamas maždaug per tris su puse valandos (neviršijant leistino greičio). Pridėjus vieną sustojimą – juk daugeliui nėra paprasta ištverti tokios trukmės kelionę – gautume apie keturias valandas.
Tiek laiko trunka kelionė „normaliu“ automobiliu, turinčiu benzininį ar dyzelinį variklį. Elektromobilis, kaip parodė 2015-ųjų lenktynės, tokį atstumą gali įveikti per 5 val. 27 minutes – tiek laiko trasoje tuomet užtruko Gintaro Kaukėno ir Karolio Judzentavičiaus ekipažas su „KIA Soul EV“. Didžiausias deklaruojamas šio automobilio įveikiamas atstumas yra 212 km, tad ekipažas turėjo ne tik dukart stoti pildyti baterijų, bet ir važiuoti vidutiniu, vos 70 km/val. greičiu.
Penkios su puse valandos tokiai kelionei atrodo kaip visa amžinybė – bet kokia kita transporto priemone tikslą pasiekti galima greičiau. Traukinys, autobusas atvažiuoja mažiau nei per penkias valandas, net lėktuvas iš Vilniaus į Palangą pro Kopenhagą greičiau suskraidytų.
Bet technologijos tobulėja. Tai, kas 2015-aisiais buvo greičiausias laikas, 2017-ųjų elektromobilių lenktynėse būtų pats blogiausias pasiekimas. O geriausias elektromobilio rezultatas jau prilygsta... dyzeliniam automobiliui. 2017-ųjų elektromobilių lenktynėse, vykusiose praėjusį savaitgalį, greičiausiai 331 km atstumą įveikė „Fakto Autocentro-15min“ komanda (Vaidotas Kviklys ir Paulius Sviklas), vairavę „Hyundai Ioniq“ – jie užtruko 4 val. 5 min. Antroje vietoje liko „Moller Auto Savanoriai“ ekipažas (Audrius Gružinskas ir Balys Griškevičius, vairavo „Volkswagen e-Golf“), atsilikę vos 2 minutes.
Ką tai reiškia? Šiandieniu elektromobiliu kelionė gali trukti ne ilgiau nei tradiciniu dyzelinu varomu automobiliu. Tik reikia įsiminti keletą dalykų.
Svarbiausi – du skaičiai
Pirma reikėtų atsakyti į vieną klausimą, kuris iškils visiems, automobilį skiriantiems nuo traukinio: kodėl ne „Tesla“? Dvi priežastys: pirmoji – tai elektromobilių lenktynėse dalyvauti gali tik Lietuvoje parduodami modeliai, o naujo „Tesla“ mūsų šalyje neįsigysi. Antroji – šiandien „Tesla“ parduodami elektromobiliai kainuoja nuo 80 tūkst. eurų. Tai kosminė suma, už kurią išeina beveik bet koks automobilis.
„Tesla Model 3“ šio gamintojo kainų vidurkį šiek tiek nuleis žemyn, tačiau kada tiksliai jis pasirodys, nežino turbūt ir pats Elonas Muskas. Tad svajones palikime ateičiai ir pažiūrėkime į tai, ką turime šiandien.
Šiandien Lietuvoje parduodami apie 10 elektromobilių, tačiau iš jų verti dėmesio yra trys: „Nissan LEAF“, „Volkswagen e-Golf“ bei „Hyundai Ioniq“. Prie kiekvieno iš jų reikia įsiminti po du skaičius: didžiausias deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas (atitinkamai 250, 300 ir 280 km) bei aerodinaminio pasipriešinimo koeficientas (0,29, 0,27 ir 0,24).
Ką šie skaičiai reiškia? Gamintojas pasako, kiek elektromobilis teoriškai gali įveikti kilometrų. Tiesa, deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas turi mažai ką bendro su realybe (testų metu naudojamos šiltnamio sąlygos), tačiau bent du trečdalius jo įveikti galima lengvai. Aerodinaminio pasipriešinimo koeficientas rodo, kaip kinta automobilio nuvažiuojamas atstumas didėjant greičiui – kuo pasipriešinimo koeficientas mažesnis, tuo elektromobilis efektyvesnis važiuojant didesniu greičiu.
Todėl iš elektromobilių lenktynių iškart iškrito LEAF. Jis šiemet galėjo nugalėti nebent užkeltas ant autovežio: jo nuvažiuojamas atstumas mažiausias, o aerodinaminis koeficientas didžiausias. Vadinasi, jis mažiausiai efektyvus važiuojant dideliu greičiu: miesto sąlygomis, kur ir šaldytuvo su ratais aerodinamika panaši, LEAF pasirodytų puikiai, tačiau užmiestyje, greičiui pasiekiant 90 km/val. ir daugiau, jis tampa autsaideriu.
„Volkswagen e-Golf“ turi didžiausią bateriją (36 kWh), tad jo nuvažiuojamas atstumas didžiausias („Hyundai Ioniq“ – 30 kWh). Tačiau kai matuojame nuvažiuojamą atstumą ne tik mieste, bet ir užmiestyje, talpesnė baterija pralošia aerodinamikai.
Kaip nuvažiuoti toliau?
Taktika, kaip nuvažiuoti elektromobiliu kuo toliau, yra lygiai tokia pati, kaip ir važiuojant bet kuria transporto priemone. Ar tai būtų dyzelinis automobilis, ar motoroleris, ar dviratis. Važiuojant nuokalne – įsibėgėti daugiau, kylant įkalne – akceleratorių atleisti ir kiek įmanoma rečiau naudoti stabdį.
Tačiau tokiose ekonomiškumo lenktynėse elektromobilis turi vieną niuansą, dėl kurio juo važiuojant reikia trupučio drąsos. Tai – nuvažiuojamas atstumas. Elektra varomos transporto priemonės itin tiksliai apskaičiuoja atstumą, kurį gali įveikti su esamu baterijos įkrovimo lygiu. Kilometras į kilometrą. Joks dyzelinis automobilis to nedaro, joks motociklas to nemoka.
Tad jeigu „Hyundai Ioniq“ skydelyje rašoma, kad nuvažiuoti liko 20 kilometrų, galite būti tikri: jeigu važiuosite 110 km/val., įveiksite 20 km. Jeigu važiuosite 130 km/val., atstumas sutrumpės iki 15 km, jeigu 90 km/val. – išaugs iki 25 km. Todėl važiuoti iki paskutiniųjų yra kiek nejauku – juk čia ne benzinu varomas automobilis, kuris į baką supylus porą litrų degalų važiuos toliau. Čia – elektromobilis, kurį reikėtų kelti ant autovežio ir gabenti iki artimiausios greito įkrovimo stotelės. Nes jeigu nugabensi prie paprasto elektros lizdo, reikės laukti bent tris valandas, kol galėsi įveikti dvidešimt kilometrų. Be to, jeigu elektros lizdas įrengtas sovietinius laikus menančioje parduotuvėje, jame per tas tris valandas kokius penkis kartus dings elektra.
Todėl kai elektromobilis sako „Baigiasi baterija – ieškok įkrovimo vietos, nes tuoj bus šakės“, reikia susipykti su instinktais, norint toliau spausti akceleratorių. O kai elektromobilis pasako „Va dabar tai tikrai šakės – tu tuoj sustosi“, prietaisų skydelyje įsijungia vėžlio ikona ir maksimalus greitis tampa 80 km/val., gali ir kokią maldą prisiminti. Bet jeigu instinktus nugalėti pavyksta, tarpiniame ir galutiniame finiše pasirodant tada, kai elektromobilis prognozuoja 0 kilometrų ridą, galima ir nugalėti.
Pastebėjimai po finišo
- Elektromobilių lenktynėse dalyvavo du „Hyundai Ioniq“. Vienas jų buvo greičiausias, kitas – nugalėjo. Tačiau tas ekipažas, kuris buvo greičiausias, nelabai atsakingai laikėsi Kelių eismo taisyklių ir gavo tiek baudų, kad buvo nustumtas į finišavusiųjų vidurį. Kantrybė varžybose reikalinga.
- „Hyundai Ioniq“ yra geriausias šiuo metu Lietuvoje parduodamas naujas elektromobilis – tą sakiau dar žiemą, tą kartoju ir dabar, tačiau „Volkswagen e-Golf“ yra beveik toks pat puikus, o kai kuriais atvejais – netgi pranašesnis. „Nissan LEAF“ pagal tinkamumą lietuviams būtų trečioje vietoje, visi kiti modeliai gerokai atsilieka.
- Draugiškumas elektromobiliams Palangoje yra „pavyzdinis“, ypač „Vanagupės“ viešbutyje. Jo administracija sugebėjo įrengti keturis 220V elektros lizdus lauke, tačiau prie jų buvo galima prijungti tik du elektromobilius – pradėjus krauti trečią, tekdavo iš naujo įjungti saugiklį. Tačiau puikiausias dalykas – už valandą krovimo viešbučio administracija prašė 5 eurų. Elektromobilio įkrovimas iš paprasto elektros lizdo trunka 12–14 valandų, tad kainą nesunku apskaičiuoti. Beje, 28 kWh elektros energijos standartiniu vienos zonos tarifu kainuoja... 3,19 Eur. Lenktynių organizatoriai lyg ir žadėjo „paprotinti“ viešbučio administraciją, tad dalyviams nieko mokėti nereikėjo, tačiau vien bandymas iš tokio elementaraus veiksmo užsitikrinti 1900 proc. pelno maržą yra juokingas.
- Susisiekimo ministerija ne pirmus metus tvirtina planus, kaip „jau kitais metais tai tikrai“ magistraliniuose Lietuvos keliuose bus 20 greitojo įkrovimo stotelių. Tačiau kaip buvo dvi, taip ir liko dvi. Todėl elektromobilių lenktynėms šiemet buvo įrengtos dvi laikinos greitojo įkrovimo stotelės Kryžkalnyje. Kai viena jų sugedo, o kita pradėjo strigti, visas varžybų karavanas susidūrė su nemenkomis problemomis ir paskutinieji Kryžkalnyje pildęsi elektros atsargas finišą Palangoje išvydo tik sutemus. Vadinasi, vien pastatyti stotelę neužtenka – jai būtinas mobilus ir operatyvus servisas.
