Fiziškai sunki „mada“
Atskira keturračių kategorija Dakare įsteigta tik 2009 m., kai varžybos persikėlė į Pietų Ameriką – tais metais startavo 25, o finišavo 13 keturračių. Nuo tada čia daugiausia važiuoja ir karaliauja Lotynų Amerikos sportininkai – argentiniečiai ir čiliečiai jau yra pasiglemžę 8 iš 11 čempionų titulų. Ši kategorija taip pat iki šiol yra mažiausia – daugiausia dalyvių prie starto linijos stovėjo 2018 m. – iš viso 49. Nors 2017 m. išskirtoje SSV kategorijoje kelerius metus būta dar mažiau dalyvių, netrukus ji aplenkė ir keturračius: šįmet startavo 44 SSV ir tik 16 keturračių.
Pasak jau 10 metų keturračių sporte besisukančio „Jonelio ATV Pro Service“ vadovo Jono Raudeliūno, atskirti klases buvo išmintingas žingsnis.
„Keturračius atskyrė turbūt dėl jų kiekio ir konkurencingumo. Dviračio motociklo greitis gerokai didesnis, su dviračiu motociklu reikia saugotis duobių vienu ratu, o keturratis gaudo jau dviem ratais.“
Jo nuomone, 2008–2009 m. keturračių sportas pradėjo kilti, jų atsirado vis daugiau. Tad padaugėjus dalyvių skaičiui realu buvo ir klasę atskirti: „Visgi tai dvi skirtingos technikos panašiu pavadinimu.“
O kodėl keturračių vis dar tiek nedaug? Jų pikas, panašu, buvo 2014–2018 metais. Tuo metu tai buvo pakankamai nauja technika, kažkas naujo su nelabai dideliais kaštais.
„Manau, kad dalyvių gausa priklausė nuo to meto „mados“. Bet dabar jau dauguma supranta, kad nėra lengva su jais važiuoti, fiziškai sunku. Be to, prieš kelerius metus pradėjo populiarėti SSV bagių klasė ir daug keturračių vairuotojų persėdo į juos dėl jų galimybių“, – teigia J.Raudeliūnas.
Rally-raid lenktynių olimpas
Beje, visi iki šiol šios klasės čempionai nugalėjo su „Yamaha“ keturračiais. Pasak J.Raudeliūno, lyderė keturračių klasėje kol kas yra ir bus „Yamaha“, nes šiandien nelabai yra daugiau tokio tipo keturračių motociklų, tinkamų tokio tipo varžyboms. Variklis – pakankamai galingas, motociklas – lengvas, greičių dėžė – mechaninė. Dakare važiuojantys „Yamaha Raptor“ modeliai sunkesni už įprastus sportinius keturračius, tačiau turi galingesnį, patikimesnį motorą – dėl to jie ir labiau paplitę rally-raid varžybose.
Pasak serviso vadovo, pats keturračių sportas panašus į automobilių, nes čia daugybė būdų panaudoti techniką pagal jos paruošimą: galima važiuoti supermoto, motokroso, enduro sprinto, cross country, bekelės purvo, orientacinėse ar cross-country varžybose kalnuose. Jonas išskiria kelias sunkiausias varžybas pasaulyje: Ladogos bekelės, kur ne kartą yra nugalėję lietuviai ir „Hunt the Wolf“ varžybas Rumunijos kalnuose. „O jose pavažiavus, žinoma, norisi pasiekti ir patį olimpą – Dakarą. Susidomėjimas rally-raid tipo lenktynėmis vis didėja.“
Lietuvaičių, galinčių kažką įrodyti Dakare keturračių klasėje, galėtų būti ne vienas Laisvydas. Pasak J.Raudeliūno, šiam iššūkiui-svajonei pasiruošęs yra ir tauragiškis Mindaugas Lelys ir tik laiko klausimas, kada jis bandys tai įrodyti. Paklaustas, o kokią techniką jis pats rinktųsi Dakarui, J. Raudeliūnas neslepia, kad prieš kelerius metus įsigijo įspūdingą SSV bagį, tad po truputį darbai ir ateitis linksta prie jų.
„Tai – nauja, neištirta technika su didelėmis galimybėmis – turbūt dėl to jie yra viena iš labiausiai augančių klasių ir Rally-raid sporte.“
Beje, kitų metų Dakare planuoja dalyvauti ir pirmasis SSV ekipažas iš Lietuvos – Aidas Bubinas ir Dalius Olechnavičius.
Bepročiai nefinišuoja
Šių metų Dakare keturračių įskaitoje lenktyniauja tik vienas buvęs šios įskaitos čempionas, pirmą vietą iškovojęs 2019-ųjų Dakare, laimėjęs 9 iš 10 etapų ir beveik 2 valandas palikęs savo artimiausią varžovą už nugaros – tai argentinietis Nicolás Cavigliasso.
Beje, tada ant podiumo jis pasipiršo ir savo merginai Valentinai. 2018-aisias Dakare jis dalyvavo pirmą kartą, ir būdamas naujoku, užėmė antrąją vietą su 3 etapų pergalėmis. Pasak 29-erių N.Cavigliasso, gaila, kad šįmet šioje įskaitoje nedalyvauja Ignacio Casale, nes kova su juo būtų labai įdomi, mat Nicolas ketina susigrąžinti karūną. Tačiau ir šiais metais jam nėra ko nuobodžiauti – ryškiausi konkurentai Alexandre Giroud, Giovanni Enrico, Manuel Andujar ir Pablo Copetti kovoja aršiai – antrajame ir trečiajame etape varžovus kartais skyrė ne minutės, o sekundės.
2020 laimėtojas Ignacio Casale iš Čilės šįmet, savo 13-ąjį Dakarą nusprendė lenktyniauti už „Tatra“ sunkvežimio vairo. Vyras, vieną Dakarą finišavęs ir su motociklu, keturračių klasėje visada finišuodavo top 5, o 2014, 2018 ir 2020 m. ir nugalėjo. Išbandęs ir SSV, šįmet lenktynininkas šturmuoja Dakarą su šturmanu Álvaro León, kuris nugalėjo SSV kategorijoje 2019 m.
Talentingasis I.Casale tikisi patekti ir į geriausiųjų dešimtuką. Pasak lenktynininko, ,žmonės neretai galvoja, kad tokias lenktynes gali laimėti ne geriausi, bet išprotėję sportininkai: „Bet aš esu profesionalas ir žinau, kad bepročiai nefinišuoja. Juk turime įveikti kritines situacijas, jausdami didelę įtampą – o tam reikalingas šaltas protas. Taigi kad finišuočiau aš kiekvieną dieną naudojuosi savo galva.“
Kalbant apie čempionus šioje klasėje neįmanoma nepaminėti legendinio brolių argentiniečių Patronelli dueto – Marcos Patronelli yra tris kartus tapęs nugalėtoju, o jo brolis Alejandro Patronelli – du kartus. Kartais jie važiuodavo kartu ir abu dalindavosi pirmąsias dvi vietas. 2010, 2013 ir 2016 m. pirmąją vietą užėmė Marcos Patronelli, už brolio 2010 ir 2016 m. antru numeriu rikiavosi Alejandro. Alejandro nugalėjo 2011 ir 2012 m., o Marcos 2009 ir 2012 užėmė antrąją vietą.
Lietuvos debiutas
Šiais metais Dakare debiutuojantis Laisvydas Kancius turbūt daugeliui žiūrovų yra džiugus atradimas. Linksmas, pozityvus, pasauliu besidžiaugiantis lenktynininkas Lietuvoje ragavo bekelės varžybų Lietuvos Baja Perimetre, kur du metus iš eilės iškovojo sidabro vietas savo klasėje. Nors 2020 m. vyras planavo startuoti Maroko ir Merzūgos ralyje, dėl pandemijos jie neįvyko. Tačiau pavyko važiuoti Andalūzijos ralyje, kurį užbaigęs L.Kancius gavo kelialapį į Dakaro ralį.
Beje, Andalūzijos ralyje jis važiavo kartu su čeku Tomaš Kubiena – Laisvydo kolega ir Dakare. Judviejų bendros komandos mechanikai aptarnauja identiškus „Yamaha“ keturračius. Tomui, vienam geriausių šios klasės važiuotojų, keturi prieš tai važiuoti Dakarai buvo nesėkmingi – vis pavesdavo technika ir tekdavo sudėti ginklus du kartus 3-iame ir du kartus 5-ame greičio ruožuose. Nors pernai metais jis pakeitęs techniką iš KTM į „Yamaha Raptor“ tikėjosi geresnio rezultato, vėl patyrė variklio problemų. T.Kubiena pagaliau tikisi finišuoti Dakare ir stovėti ant podiumų pakylos. Po trijų etapų sportininkas vis dar važiuoja ir rikiuojasi 7-as bendroje įskaitoje.
Kartu su Laisvydu šioje kategorijoje važiuoja ir dar vienas naujokas – argentinietis Tobias Carrizo. Gyvenąs šalyje, kur vaikai, atrodo, gimsta ant keturračių ir kurioje užaugo nugalėtojai N.Cavigliasso bei broliai Patronelli – panašu, kad jaunasis sportininkas patvirtina taisyklę. Būdamas dar tik 18-os, jis jau startuoja savo pirmajame Dakare. Nuo 3-ų metų pradėjęs važinėti keturračiu, o nuo 2012-ųjų su tėčiu buvęs ir palaikymo komandoje, pagaliau ir jis atvyko kaip dalyvis su savo mama ir tėčiu – pasak naujoko, jie visi verkė iš džiaugsmo sužinoję, kad pateko į Dakarą.
Užkulisių žavesys
Šįmet keturračių klasėje važiuoja ir moteris – Suany Martínez iš Bolivijos – tai bus jau trečias Dakaras: 2017 m. ji pasitraukė antrajame etape dėl mechaninio gedimo, o 2018 m. kritusi stipriai susižeidė koją 7-ajame etape. S.Martinez šiais metais buvo pati pirmoji dalyvė atidariusi prologą ir užkilusi ant podiumo pakylos.
Moteris, pagal profesiją – kosmetologė, važiuoja kartu su savo tėvu vienoje komandoje „Can-Am Martínez“. Leonardo Martinez jau 6 kartus stovėjo prie keturračių starto linijos, o 2016 tapo ir klasės „4x4“ nugalėtoju. Dakare, kaip ir daugumoje varžybų, ir keturračių kategorija turi savo klases, čia didieji 4x4 ir sportiniai būna atskiriami dėl savo charakteristikos ir pravažumo galimybių.
O štai lenkas Kamil Wisniewski, su kuriuo Laisvydas susipažino dar Andalūzijos ralyje, finišavo visuose 4 savo Dakaro raliuose. Šįmet ir vėl žada varžytis tarp geriausiųjų su sunkiuoju keturračiu. Šįmet jis antrąjį etapą važiavo 200 km be rato, bet nuo lyderio atsiliko tik 20 min.
Beje, įdomu ir tai, kad argentinietis Santiago Hansen šįmet važiuojantis savo 10-ąjį Dakarą atlieka, pasak Dakar.com, „backpaking“ vaidmenį komandos nariui Pablo Copetti – taigi važiuoja šalia jo nesivaržyti, bet padėti. Tačiau jam asmeniškai šis Dakaras labai svarbus – nes dešimtasis, ir nes paskutinių dviejų finišo nepasiekė. Pats P. Copetti iš savo 8 startų finišą pasiekė tik 2 kartus, tad valios vėl varžytis jam reikia iš tiesų daug. Na, o daugiau užkulisų istorijų, tikėkimės, mums parveš ir papasakos Laisvydas Kancius.
