Nors keturračių motociklų sportas pasaulyje yra ganėtinai jaunas, jo entuziastų netrūksta ir Lietuvoje. Vieni jų – komanda „ATV fanai racing team“, antrus metus iš eilės keliausiantys į „Hunt the Wolf“ varžybas.
„Viskas prasidėjo nuo entuziazmo – bendrų interesų ir vertybių. Tikslai buvo susibūrimai, savaitgalio pasivažinėjimai, kurie vėliau peraugo į varžybas Lietuvos mastu, o dabar keliasi į Rumuniją, į „Hunt the Wolf“, - pasakojo vienas komandos įkūrėjų Antanas Kanopkinas.
Komandos pagrindas – keturi keturračių motociklų entuziastai: A.Kanopkinas, Tomas Kaubrys, Paulius Vaišneideris ir Mindaugas Veiveris, o viso ją sudaro 10 žmonių. Bene prieš dešimtmetį pradėję nuo mėgėjiškų pasivažinėjimų savaitgaliais, šiandien jie – dažni svečiai varžybose Lietuvoje.
Motociklai – ne standartiniai
„ATV fanai racing team“ komandos nariai vairuoja „Can-Am Outlander“ keturračius motociklus. Jie turi 1 l darbinio tūrio, 89 AG išvystančius variklius. Motorų gamintojas – kartingų pasaulyje gerai žinoma „Rotax“ įmonė, kurios vardu pavadintos kelios prestižinės kartingo lenktynės.
Tai keturiais ratais varomi motociklai, turintys bepakopę CVT pavarų dėžę su blokuojamais diferencialais. Standartinė prošvaisa – 33 cm, degalų bako talpa – 20,5 l, masė – 450 kg.
Tačiau nuotraukose matomi keturračiai motociklai – toli gražu ne standartiniai. Daug detalių juose pakeista į negamyklines, siekiant didesnio patikimumo ir patogumo varžybose.
„Nuo standartinio motociklo skiriasi spalva. Esminiai patobulinimai susiję su pakaba – įstatyti „Elka“ amortizatoriai, priekinės šakės tiuninginės, kad prošvaisa didesnė būtų. Galinės šakės sustiprintos, poroloninės rankenėlės, papildomas akceleratorius, papildomas žibintas ir keletas priedų, kurie taupo laiką.
Štai šitie ragai nuo dviračio. Atrodo, kam jie reikalingi? Tačiau kai viskas vyksta bekelėje ir reikia kuo greičiau vynioti „šniūrą“, tai sutaupo laiko“, - demonstravo A.Kanopkinas.
Poroloninės rankenėlės gerokai sumažina rankos nuovargį, o papildomas akceleratorius kairėje pusėje įrengiamas dėl patogumo bekelėje: vairuotojui norint permesti kuo daugiau svorio į kairę pusę, standartinio akceleratoriaus pasiekti kartais neįmanoma.
Paprastą tokį keturratį galima įsigyti Autoplius.lt ar Autogidas.lt portaluose – ten jų daug, tačiau visi naudoti. Norint naujų, reikia kreiptis į oficialų atstovą – daugelis keturračių gamintojų Lietuvoje tokius turi.
„Galima ir iš JAV siųstis. Jeigu motociklas naudojamas tik varžyboms, bekelei, tuomet problemų nėra. Tačiau jeigu jis yra eksploatuojamas keliais, jis turi būti perkamas čia – pas atstovą“, - pabrėžė „ATV fanai racing team“ komandos narys, papasakojęs apie misiją neįmanomą – naudoto galingo keturračio įregistravimą „Regitroje“. Tuo tarpu perkant naują, iš oficialaus atstovo, paprastai galima įregistruoti jį kaip L7 kategorijos transporto priemonę – tereikia, kad gamintojas būtų pasirūpinęs galios ribotuvu.
Šiemet – Rumunija, Dakaras – svajonė
„Aš tikiuosi, kad „Maxima“ kada nors padarys akciją, kad jį bus galima laimėti. Šnekant apie pinigus, galima bus šitą iškirpt? Paprastas toks keturratis kainuoja, jeigu dabar pasakysiu, neteksiu pusės savo draugų. Standartinio tokio motociklo kaina prasideda maždaug nuo 14 tūkst. eurų. Naujo. O kiekvienas patobulinimas kainuoja nuo 7 iki kelių tūkstančių eurų – priklauso, ar rankenėlę keiti, ar amortizatorius“, - palygino A.Kanopkinas.
Vienas labiausiai „ant bangos“ esančių sporto renginių Lietuvoje – Dakaras, kuriame dalyvavo ne viena dešimtis lietuvių, tačiau jie apsiribodavo automobilių ir motociklų klasėmis. Keturračio – nei vieno.
„ATV fanai racing team“ komandos nariai sutartinai tvirtino, kad kažkada tam tautiečiai pribręs. Ar tai bus jie patys, ar kita komanda, nespėliojo, tačiau tokioms varžyboms reikalingo biudžeto bent jau kitais metais tikrai neturės. Jų skaičiavimu, dalyvavimas keturračiu Dakare atsieitų daugiau nei 50 tūkst. eurų, o po tokių varžybų pusę šios sumos kainuojantį keturratį tektų išmesti – jis, priešingai nei automobilis, kurį apsimoka restauruoti, vertės nebeturi.
„Norint dalyvauti Dakare, mūsų keturračius reikėtų patobulinti. Daugiausia kreipti dėmesį į aušinimo sistemas – tiek variklio, tiek variatoriaus. Tačiau kas susiję su motociklu, pakaba, daugelis dalykų atitinka. Reikėtų tik didesnio degalų bako, patobulinti saugumo įrangą ir dar kelis niuansus. Ir padangos – dabartinės mūsų naudojamos yra labai sunkios, 8 sluoksnių – jos skirtos akmenuotai bekelei, kad sunkiau būtų jas pradurti. Jos netinka greitam važiavimui“, - kalbėjo keturračių lenktynininkas.
Paprašytas papasakoti, kaip kaimynams lenkams taip gerai sekasi Dakare, A.Kanopkinas neslėpė – pietvakarių Lietuvos kaimynai yra kur kas labiau pažengę bekelės varžybose.
„Mums yra į kur lygiuotis – iki jų netoli nuvažiuoti. Lenkija ir pasaulio čempionato etapą turi. Mes kažkada galvojome, kad ir čia neįmanoma važiuoti – latviai atrodė nepavejami. O šiandien enduro pobūdžio varžybose, kur reikia ir naviguoti, ir greitai važiuoti bekele, lietuviai lenkia ir latvius, ir estus“, - istoriją prisiminė „ATV fanai racing team“ atstovas.
Jis teigė, kad komandos naudojami keturračiai nėra subalansuoti ilgiems maratonams, kaip Dakaras ar Šilko kelias. Čia viršų ima sportiniai dviem ratais varomi keturračiai – jie yra lengvesni, geriau valdomi ir išvysto didesnį greitį. Pavyzdžiui, 2017-ųjų Dakare keturių varomųjų ratų klasėje finišavo vienintelis keturratis. 2016 metais – šeši.
„Finišuoti su šios klasės keturračiu motociklu būtų didžiulis pasiekimas. Tačiau važiuoti Dakare – kiekvieno sportininko siekiamybė. Kada? Dešimt metų, penki galbūt. Esmė – biudžetas“, - neslėpė sportininkas.
Praėjusiais metais „ATV fanai“ jau dalyvavo „Hunt the Wolf“ varžybose Rumunijoje, kur P.Vaišneideriui „ATV Crossover“ įskaitoje pavyko užimti šeštą vietą, o M.Veiveriui – septintą. Šiemet „ATV fanai“ Rumunijoje „vilką medžios“ gausesniame būryje: čia bus ne tik trys komandos vairuotojai, bet ir jos vadovas, mechanikai ir kiti dalyvavimui svarbūs žmonės.
