Daugiau Dakaro naujienų – specialioje 15min rubrikoje.
Su Benediktu Vanagu studijoje kalbėjomės praėjus kelioms dienoms po to, kai jis grįžo į Lietuvą. Apie šiųmetinį Dakarą, visus jo Dakarus, ritmą Dakare ir grįžus. Taip pat – apie tai, kaip keitėsi jo paties požiūris į tai, kodėl jis važiuoja į Dakarą.
– Koks tas gyvenimo ritmas grįžus iš Dakaro ir kokį teko palikti Dakare?
– Jeigu taip nutinka, kad finišuojame anksčiau laiko, pirmas noras yra teleportuotis kaip galima greičiau namo. Nes tada visos mintys dėliojasi taip, kad lekiame namo.
Kai nusprendėme, kad nebegalime startuoti toliau, aš tą pačią naktį išskridau iš Saudo Arabijos dar 600 km nukakęs. Toks tikrai labai didelis noras važiuoti namo. Nes Saudo Arabija, ta dykuma, tai lyg tu dar tam priklausai.
Grįžus į Lietuvą galima sakyti, kad turėjau savaitę laiko – iš trijų suplanuotų Saudo Arabijoje mes prabuvome tik dvi, bet čia įkritau į tokį verpetą reikalų ir va bendraujame dabar.
Tam tikra prasme Dakaras nesibaigė.
– Dakaras baigėsi, jis prasidėjo vėl – ta filosofija?
