Nors toli gražu ne visas civilizuotas pasaulis taip stipriai pamišęs dėl Dakaro, visgi tai yra renginys, kurį automobilių pramonės strategai laiko viena pačių svarbiausių įvaizdžio formavimo ir naujų technologijų pristatymo platformų.
Per porą pastarųjų dešimtmečių Dakare startavo bemaž visų didžiausių prekinių ženklų gamyklinės komandos, tačiau nė vienai jų nepavyko iškovoti pergalės debiutinėse lenktynėse. 2022-ieji nėra išimtis.
Žinoma, šįkart dėmesio centre yra „Audi“, Dakaro fanų auditorijai pristačiusi tris futūristiškai atrodančius „Audi RS Q e-tron“ visureigius, vežančius „ateities technologijas“. T. y. hibridinius bolidus, turinčius ne itin naują, tačiau radikaliai patobulintą įkrovimo koncepciją: ratus suka elektros motorai, išvystantys įspūdingą 500 kW galią.
Energiją šiai jėgainei gamina itin efektyvus 2.0 litrų darbinio tūrio DTM TFSI variklis. Pastarasis visą laiką dirba efektyviame 4500–6000 aps./min. diapazone, todėl benziną naudoja gerokai taupiau, nei atlikdamas lig šiol buvusias įprastines funkcijas.
Kadangi energija regeneruojama ir stabdymo metu, automobilis turi sąlyginai nedidelį – viso labo 50 kWh – talpos akumuliatorių, sveriantį apie 370 kilogramų.
Beje, panašios koncepcijos visureigį į Dakarą 2012-aisiais buvo atsivežę „braliukai“ latviai.
Talentingojo konstruktoriaus Andrio Dambio komanda elektrifikavo pačių sukurtą bekelės monstrą: hibridinio „OSCar eO“ ratus taip pat suko tik 235 kW generuojantys elektros varikliai, kuriuos maitino nuolat 52 kWh akumuliatorius įkrovinėjęs 3,5 l. darbinio tūrio vidaus degimo motoras.
Su pilnu 240 litrų benzino baku originalusis kaimynų automobilis galėjo įveikti beveik 1000 kilometrų ir pasėjo nemažai vilčių dėl pergalės alternatyvius degalus naudojančių mašinų kategorijoje. Deja, latviai tuometinio Dakaro finišą pasiekė patys paskutiniai, 77 pozicijoje. Ir nors ant finišo podiumo nusifotografavo, oficialioje lenktynių organizatorių svetainėje buvo paskelbta, kad maratoną įveikė 76 iš 161 startavusio ekipažo, o prie latvių pavardžių buvo įrašas DNF, reiškiantis, kad jų rezultatas nėra klasifikuojamas. Vėliau A.Dambio kariauna iš šio projekto pasitraukė ir pagrindinį dėmesį sutelkė į kitas automobilių sporto disciplinas.
„Audi“ ambicijos buvo gerokai didesnės ir stovėjo ant kur kas tvirtesnių ilgametės patirties pamatų. Dakaras – sunkiausius pasaulyje tituluojamos bekelės maratonas – yra septintoji lenktynių atmaina, pradedant klasikiniu raliu, 24 valandų Le Mano ištvermės egzaminu ir baigiant „Formule E“. Visur, kur tik „Audi Sport“ iškeldavo savo vėliavas, galiausiai pasiekdavo pergales. Šįkart dopingo viltims suteikė ir aukščiausios prabos pilotų rinktinė: tituluočiausias Dakaro guru Stéphane'as Peterhanselis, tris kartus maratone triumfavęs Carlosas Sainzas ir vienas universaliausių šių dienų lenktynininkų Mattias Ekströmas.
Deja, jau pirmojo greičio ruožo pusiaukelėje prancūzas nuplėšė galinį ratą su visa pakaba, kiek vėliau problemos užgriuvo ispaną, o artėjant šio etapo finišo link į rikiuotės pabaigą nusirito ir švedas.
Tiesa, vėliau „Audi RS Q e-tron“ parodė savo galią ir nuolat lėkė greičiausiųjų dešimtuke, o keletą etapų laimėjo ir C.Sainzas, ir M.Ekströmas. Tačiau akivaizdu, kad ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio jie šiais metais neužkops.
Dakaro nugalėtojų statistika
Kaip rodo Dakaro statistika, toks rezultatas yra dėsningas – debiutiniais metais net ir didžiausius resursus maratono šturmui skiriančios kompanijos paprastai nieko nelaimi.
Bene vienintele išimtimi galima laikyti „Peugeot“. Kai 1986-aisiais WRC buvo uždrausta „B“ grupės technika, prancūzai saviškį monstrą „Peugeot 205 T16“ adaptavo bekelei. O prie vairo pasodinę skrajojantį suomį Ari Vataneną, sugebėjo išplėšti pergalę ir pradėjo koncerno PAS dominavimo erą.
Nuo1987-ųjų iki 1996-ųjų po keturis kartus maratoną laimėjo „Peugeot“ ir „Citroen“ emblemomis papuošti automobiliai.
Tačiau, padarę poros dešimtmečių pertrauką ir 2015-aisiais užsimoję į Dakarą sugrįžti su originalios konstrukcijos bagiais „Peugeot 2008 DKR“, liko nieko nepešę. Technika rodė netikėtus kaprizus, o beprotiškai sudėtingos Pietų Amerikos trasos apnuogino ir kai kurias konstrukcines problemas (komandos inžinieriai pamiršo dyzeliniams varikliams parūpinti pakaitinimo žvakes, todėl vieną vėsų sausio rytą aukštikalnėse prancūziškus automobilius teko užkurti tempiant lynu).
Visgi jas išsprendę prancūzai dominavo Dakare tris vėlesnius sezonus. 2016–2018 metais „Peugeot“ laimėjo 66 proc. greičio ruožų ir šią programą baigė aukštai iškėlę galvas.
Vienos įsimintiniausių maratono istorijoje „Mitsubishi“ pergalių serijos taip pat teko palaukti. „Pajero Evolution“ pristatę 1983-aisiais pirmąjį trofėjų jie iškovojo tik trečiuoju bandymu 1985-aisiais, o po to buvo priversti tūnoti „Peugeot“ ir „Citroen“ šešėlyje.
Prancūzams pasitraukus japonai tik porą kartų praleido į priekį savo gamybos bagiu lėkusį Jean-Louis Schlesser, o iš viso iki 2007-ųjų Dakare iškovojo net 12 pergalių.
Legendinį visureigį išleidę į pensiją po poros metų pertraukos „Mitsubishi Motors“ ėmėsi naujo rinkodaros projekto ir delegavo į ištvermės lenktynes visiškai naujai sukurtus „Racing Lancer“ automobilius, ginkluotus 3 l darbinio tūrio turbodyzeliniais varikliais. Ir nors prie jų vairo buvo susodinta gerai pažįstamus veidus – Lucą Alphandą, Hiroshi Masuoką, Stephane Peterhanselį bei Nani Romą – nieko įspūdingo jiems sukurti nepavyko.
Pergalių estafetę tada perėmė „Volkswagen“. 2005-aisiais pristatę kovoms dykumose paruoštus „Touareg“ visureigius, vokiečiai sugebėjo prasibrauti į pirmąjį penketuką, tačiau nepavejami tapo tik po dviejų metų. Ši gamyklinė komanda dominavo tris sezonus.
BMW, ne mažiau ambicinga Vokietijos kompanija, pasikinkyti Dakaro arkliuką užsimojo 2002-aisiais ir viską statydami ant bavariškų dyzelinių jėgainių kortos.
Po metų su „BMW X5“ jiems pavyko laimėti vieną greičio ruožą, bet viskas tuo ir baigėsi. Šlovės valanda išmušė tik perdavus maratoninių lenktynių projektą dukterinei „X-raid“ įmonei ir sukauptą inžinerinę patirtį supakavus į „Mini“ formos automobiliuką.
Su standartiniu modeliu tik pavadinimą bei kėbulo siluetą turintis visureigis 2012-aisiais (prabėgus metams nuo pristatymo) atsidūrė Dakaro šlovės viršūnėje ir nesitraukė iš jos ketverius metus.
Dvi pergales atvežė fenomenalusis S.Peterhanselis, o po vieną kitos Dakaro įžymybės – ispanas N.Roma ir katarietis Nasseras Al-Attiyah.
Beje, keletas automobilių gamintojų, metusių milžiniškas pajėgas ir investavusių krūvas pinigų į kovoms Dakare ruošiamą techniką, taip niekada „dividendų“ ir negavo.
„Nissan“, „Ford“ bei „Renault“ atliko ir atlieka tik statistų vaidmenį.
