Žiežirbas kelia visų komandų bolidai. Tiesa, kai kurie, atrodo, šitaip žiūrovus džiugina dažniau nei kiti. Akivaizdu, kad taip yra dėl to, kad bolidas liečia trasos paviršių, o tos žiežirbos yra mažytės degančios dalelės. Tarptautinės automobilių federacijos ekspertai tas žiežirbas akylai stebi, tačiau pačios jos jokio pavojaus nekelia.
Važiuoklės specifika
„Formulės 1“ bolidai turi labai žemą važiuoklę, nes tai gerina aerodinamines savybes ir suteikia stabilumo. Po plokščiu bolido dugnu tekantis oras kuria prispaudžiamąją jėgą. Tačiau, jei bolidas dugnu paliestų trasos paviršių ir šis oro srautas staiga nutrūktų, prispaudžiamoji jėga netikėtai sumažėtų ir automobilis galėtų prarasti stabilumą.
Tai – oficiali Ayrtoną Senna pražudžiusios avarijos priežastis. Būtent todėl Tarptautinė automobilių federacija įvedė reikalavimą, kad kiekvienas bolidas turėtų specialias apačioje tvirtinamas plokštes, kurios neleistų bolidui staiga visiškai nutūpti tiesiai ant trasos paviršiaus.
Taigi net maksimaliai prispaustas bolidas su asfaltu liečiasi tik minėta pakankamai siaura plokšte, aplink kurią vis tiek gali tekėti oras.
Reikalavimai aerodinaminei plokštei
Šiai plokštei taikomi griežti reikalavimai. Jos storis prieš lenktynes privalo būti 10 mm – vienodas plokštės storis turi būti išlaikomas per visą jos ilgį. Jos plotis turi būti 300 mm, o ilgis priklauso nuo bolido išmatavimų. Taisyklėse nurodyta, kad ši plokštė privalo prasidėti 330 mm už priekinės ašies ir tęstis iki pat galinės ašies. Savaime aišku, ji turi būti tvirtinama pačiame bolido centre.
Įdomu tai, kad ši plokštė pati savaime nėra aerodinaminis įrenginys. Ji turi būti pritvirtinta taip, kad tarp jos ir bolido nebūtų jokio tarpo. Ši plokštė tiesiog neleidžia bolidui visiškai prisispausti prie asfalto, nes tai būtų pavojinga.
Komandos nori, kad jų bolidai būtų kiek įmanoma žemesni ir generuotų kiek įmanoma stipresnę prispaudžiamąją jėgą, tačiau taisyklės nurodo, kokį vidutinį atstumą nuo asfalto bolidas privalo išlaikyti.
Taigi ši plokštė padeda Tarptautinės automobilių federacijos pareigūnams patikrinti, ar taisyklės nebuvo pažeistos – matuojama, kiek per lenktynes ta plokštė sudilo. Taisyklės nurodo maksimalų leistiną nusidėvėjimą, kurį viršijus laukia diskvalifikacija. Taip 1994-aisiais yra nutikę ir pačiam Michaelui Schumacheriui.
O iš kur žiežirbos?
Taigi plokštė yra skirta dėvėjimuisi, bet iš kur tos žiežirbos? Jas kelia titaniniai tvirtinimo elementai. Kuo daugiau žiežirbų – tuo labiau bolidas dilina minėtą plokštę. Tai yra tarsi indikatorius, padedantis nuspėti bolido važiuoklės aukštį – jei žiežirbų lenktynių metu yra labai daug, tikėtina, kad bolidas važiuoja pavojingai arti asfalto ir komandos gali laukti problemos.
Tačiau pati plokštė nėra pagaminta iš titano. Tiksliau, ji nėra pagaminta iš jokio metalo – tai yra buko medienos kompozitas, žymimas prekės ženklu Jabroc.
Ši medžiaga iš esmės yra buko fanera – į specialią dervą klojami ploni buko medienos sluoksniai, tuomet šis sumuštinis yra suspaudžiamas, kad pasiektų vientisą tankį.
Jabroc plokštės homogeniškumas yra labai svarbus – juk reikia, kad jos dilimas būtų prognozuojamas ir vienodas. Būtų paprasčiausiai nesąžininga, jei vieniems bolidams tektų mažesnio tankio plokštės, kurios greičiau diltų.
Dylančios dugno plokštės yra naudojamos ne tik „Formulėje 1“. Jas taip pat pamatytumėte ir „Formulėje 3000“, „Formulėje 3“, Le Mano ištvermės lenktynėse ir kai kuriose kitose automobilių sporto šakose.
