„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kodėl Lietuva turėtų didžiuotis Karolio Raišio trofėjais istoriniame Monte Karlo ralyje

Nuo 1911 m., kai rengiamas Monte Karlo ralis, tik 4 lietuviai yra jame lenktyniavę. Ketvirtasis ir pats greičiausias – šiaulietis architektas Karolis Raišys. Jis jau antrus metus iš eilės laimėjo pirmąją vietą seniausių automobilių, pagamintų iki 1961 m., klasėje. Klasėje, laikomoje labai prestižine.

Lietuvos valstybė buvo atkurta 1918 m. vasario 16-ąją, o pirmasis klasikinis ralis Monte Karle įvyko dar 1911 m., todėl mūsų tautiečių dalyvavimas tokiuose renginiuose vertas nacionalinio pasididžiavimo. O jei pavyksta laimėti pergalę savo klasėje dvejus metus iš eilės ir jeigu pergalė išplėšta paskutinę akimirką, jos vertė dar didesnė. Ypač turint omeny, kad istoriniame Monte Karlo ralyje lenktyniauja daugybė autosporto legendų.

Dabar Monako apylinkėse vyksta du raliai – modernus WRC etapas (jame jėgas išbandė Deividas Jocius) ir iškart po jo kiekvienais metais senasis – „Monte Carlo rally Historique“, kuriame ir dalyvavo Karolis Raišys su šturmanu iš Latvijos Ilja Zakmanu. Šis duetas pilotuoja 1958 m. gamybos „Jaguar XK150 FHC“. Jį varo 3,4 l darbinio tūrio variklis su trimis karbiuratoriais, išvystantis 230 AG. Monte Karlo istoriniame ralyje gali dalyvauti tik 1955–1980 metų laikotarpiu pagaminti automobilių modeliai.

Starto procedūra

Istorinis Monte Karlo ralis vyksta pagal specifines XX a. pradžios taisykles. Pavyzdžiui, čia neprivalomi šalmai, taip pat galima automobilį ruošti pagal tris saugumo lygius. Karolio ir Iljos automobilis turi saugos lankus ir specialias sėdynes, apsaugančias avarijos atveju.

Starto tvarka čia taip pat tikrai įdomi. Pirmiausia vertėtų paaiškinti, kad Monte Karlo ralyje svarbu ne tik greitis, bet ir tikslumas (pagal nustatytą kiekvienai klasei vidutinį greitį) įveikiant greičio ruožą.

Taigi reikia ne tik greitai važiuoti, bet ir mokėti apskaičiuoti vidutinį greitį, netgi lenkiant konkurentus siauruose kalnų keliuose.

Antras svarbus dalykas – ralio dalyviai startuoja iš šešių skirtingų Europos miestų – Atėnų, Glazgo, Barselonos, Bad Homburgo, Reimso ir paties Monte Karlo. Ir susitinka Prancūzijos pietuose esančiame mažame Buis-les-Baronnies miestelyje. Toliau jau važiuoja pagal kelio knygas.

Įdomus faktas: lietuviai šiame ralyje pirmą kartą startavo 1931 m. Beje, iš Karaliaučiaus, nes kelias Garliava–Marijampolė buvo užpustytas. „Ehrhadt Sommer“ GM atstovybėje Kaune įsigytu 8 cilindrų „Okland’u“ į ralį tada važiavo lakūnai, kapitonai Klemas Martinkus ir Jonas Pyragius. Beje, į Karaliaučių automobilis nuvežtas traukiniu.

2020-ųjų Monte Karlo ralyje Karolis su Ilja nuvažiavo 2700 km. Bendras greičio ruožų ilgis siekė 423 kilometrus. Ir nors ralio pradžia jiems buvo labai sėkminga, vėliau dėl nesutapimų kelio knygose jie buvo nukritę savo klasėje į 4-ąją vietą, o bendroje įskaitoje – į penktą dešimtuką.

Kaip jiems pavyko paskutinę naktį atkovoti 40 vietų, sužinosite pasižiūrėję pokalbį 15min studijoje.

VIDEO: 15min studijoje – Monte Karlo ralyje nugalėjęs lenktynininkas Karolis Raišys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs