Į olimpines žaidynes įtrauktos toli gražu ne visos sporto šakos. Jose nepamatysite galiūnų varžybų, parkūro ar mišrių kovos menų.
Tarptautinis olimpinis komitetas varžybas didžiausiam sporto renginiui renkasi pagal daugybę faktorių, įskaitant federacijų aktyvumą, žiūrovų susidomėjimą, sportininkų pajėgumus, tradicijas. Kada nors kompiuteriniai žaidimai (e-sportas) bus įtraukti į olimpines žaidynes – juk čia tiek daug pinigų ir jaunų akių. O tada gal ateis laikas automobilių sportui.
Kaip tikriausiai žinote, olimpinės žaidynės kadaise vykdavo Senovės Graikijoje, tačiau modernių olimpinių žaidynių idėja pradėta vystyti tik 19 amžiuje. Pirmoji atgimstanti olimpiada, remiama labai turtingo graikų filantropo Evangeloso Zappaso, įvyko 1859 metais Atėnuose.
Joje dalyvavo atletai iš Graikijos ir Osmanų imperijos. Vėliau tokie sporto renginiai vyko pusiau reguliariai, panašiai savo čempionatus kartais vadindavo ir kitos šalys, bet tikrų tarptautinių olimpinių žaidynių teko palaukti.
1890 metais prancūzų istorikas baronas Pierre de Coubertinas dalyvavo Wenlocko olimpiečių žaidynėse Anglijoje ir nusprendė suburti Olimpinį kongresą, kuris organizuotų tarptautinius sporto renginius.
Pirmasis kongreso susitikimas Paryžiaus Universitete įvyko 1894 metais. Tuomet nuspręsta, kad pirmosios modernios Olimpinės žaidynės vyks Atėnuose. Ten 43 rungtyse varžėsi 241 sportininkas iš 14 šalių. Šioms žaidynėms, beje, buvo panaudoti minėto Evangeloso Zappaso ir jo pusbrolio Konstantinoso palikti pinigai.
1900-ųjų Vasaros olimpinės žaidynės vyko Paryžiuje kartu su Pasauline paroda. Pasaulinės parodos visais laikais buvo galimybė pademonstruoti naujausius mokslo ir pramonės pasiekimus. Taigi prancūzai nusprendė, kad olimpinėse žaidynėse turėtų dalyvauti ir automobiliai. Tai, beje, nebuvo oficialus žaidynių renginys – nors buvo išdalinti prizai, oficialiai į statistiką medaliai nebuvo įtraukti. Be to, pasisiūlyti dalyvauti turėjo automobilių gamintojai, todėl praktiškai visos dalyvavusios mašinos, išskyrus vieną amerikietišką sunkvežimį, buvo prancūziškos.
Lenktynės 1900-ųjų olimpinėse žaidynėse
Lenktynininkai varžėsi liepos 25-28 dienomis, bet antroji diena buvo skirta poilsiui. Automobiliai turėjo įveikti 1347 km kelionę iš Paryžiaus į Tulūzą ir atgal. Oficialiai varžėsi automobiliai, itin lengvi automobiliai ir motociklai, bet organizuotos ir kelios smulkios klasės keleiviniams automobiliams ir sunkvežimiams. Lenktynėms užregistruotos 78 transporto priemonės, bet galiausiai startavo tik 55. Tik 21 automobilis pasiekė finišą.
Kokie tai buvo automobiliai? Na, „Renault“, „Peugeot“, „Delahaye“, „Pangard-Levassor“, „de Dion-Bouton“, Mors.
Absoliučiu nugalėtoju rugpjūčio 15 dieną (nes reikėjo suskaičiuoti rezultatus) paskelbtas Alfredas Velghe su „Mors“ automobiliu. Jis trasoje užtruko 20 valandų ir 50 minučių. Žinoma, lenktynių metu sportininkai dažnai stodavo pailsėti, pavalgyti, apsižvalgyti ar paremontuoti automobilį, todėl toks laikas nebuvo prastas. Antrą vietą užėmęs Pinsonas su „Panhard-Levassor“ važiavo daugiau nei 22 valandas.
Tuo tarpu itin lengvų automobilių klasėje nugalėjo Louisas Renault – vienas iš garsios markės įkūrėjų. Nugalėtojai gavo piniginius prizus, bet, kaip jau supratote, olimpiniais čempionais nebuvo laikomi.
Iš esmės šios lenktynės buvo skirtos prancūziškiems automobiliams pademonstruoti. Jos įvyko ne dėl olimpinių žaidynių, o dėl Pasaulinės parodos – taip jau sutapo, kad šie renginiai buvo labai susieti. Tačiau prie jų organizavimo prisidėjo tas pats anksčiau Paryžiuje įkurtas olimpinis kongresas.
