Kadaise dabartinei mūsų motosporto ikonai Šarūnui Pladui nepadėjo niekas, jokie treneriai (nes jų tiesiog nebuvo), jam nepadėjo jokie pašaliniai žmonės, buvo tik žodžiais neapsakomas jo noras tapti geriausiu lenktynininku Lietuvoje ir šimtai gyvenimo vingių bei stačių įkalnių, kol tik bekompromisio atsidavimo dėka jis tai pasiekė.
Tuo tarpu dabartinėje Lietuvoje, turime motosporto trenerio Adomo Dautarto atrastą jauną motosporto talentą Dominyką Razmislavičių, kurį šiuo metu treniruoja neginčijamai perspektyviausio „MotoGP“ pasaulio čempionato motociklininko Pedro Acostos draugas ir treneris, tačiau kaip Dominykas nukeliavo iki šios savo gyvenimo galimybės?
Pirmą impulsą suteikė lenktynininkas tėtis
Kaip jau ne kartą yra sakęs Dominyko pirmasis treneris Adomas Dautartas, jauno sportininko tobulėjimui dažnai lemiamą įtaką turi ir jo šeimos žinios, nuoseklumas bei auklėjimas.
Inžinierių (tėtis pilotas, o mama skrydžių vadovė) šeimoje gimęs Dominykas dar būdamas tik 12-kos metų amžiaus jau rodo neįprastą brandą. Padėtį kone idealia paverčia ir tai, kad Dominykas yra jau trečios kartos lenktynininkas. Jo senelis kadaise lenktyniavo motokrose, tuo tarpu nuo mažumės ant motociklų jau važinėjęs tėtis Mikas Razmislavičius galiausiai irgi tapo lenktynininku – tik jau plento žiedo disciplinos.
Kaip Dominykas pateko į garsaus ispanų trenerio rankas?
Paklaustas apie savo vaidmenį Dominyko kaip sportininko kelyje Mikas sakė: „Didžiausią vaidmenį jo karjeros pradžioje atliko Adomas Dautartas. Mes su žmona esam žvėriškai užsiėmę, todėl esu be galo dėkingas, kad jis buvo tas galbūt vienintelis žmogus Lietuvoje, kuris mūsų visus tris berniukus išmokė sportinių motociklų valdymo pagrindų. Kaip aš įsivaizduoju savo vaidmenį? Aš tiesiog padedu, suteikdamas jiems galimybę sportuoti, jei tik jie to nori. Aš jiems galiu suteikti motociklų, aprangų ir žinių, kiek tik pats jų turiu.“
Pasiteiravus apie tai, kiek dar gali pagelbėti savo turimomis žiniomis Mikas tik kukliai prasitarė: „Be abejo, pradžioje mano kaip lenktynininko patirtis daug padėjo, tačiau šiuo metu jau stengiamės ieškoti ir samdyti aukšto lygio profesionalius trenerius, nes mano žinios kažkuriuo Dominyko karjeros etapu tiesiog baigėsi. Aš papasakojau jam viską, ką pats žinojau, atidaviau visas žinias iš savo pusės ir puikiai suvokdamas, kad jam reikia tobulėti toliau, pradėjau ieškoti trenerių iš šalies. Plius kad ir kaip gerai žinai kokią nors discipliną, pats kaip tėtis savo vaikų treniruoti negali. Trenerio ir auklėtinio santykis yra visai kitoks.“
„Šiuo metu dar tik formuojasi Dominyko asmenybė ir sportas tam turi daug įtakos. Bandau jam įdiegti, kad vien talento gyvenime neužteks. Ir sporte, ir gyvenime reikia daug užsispyrimo ir ryžto stengtis siekti rezultato. Visame kame norint pasiekti aukštų rezultatų, reikia įdėt daug darbo, o juk kiekvienam būna dienų, kai nesinori nieko daryti, bet jei tu tikras profesionalas, tu vis tiek tai darai ir turi judėti į priekį. Būna talentingas, imlus žmogus, bet jis negeba sunkiai dirbti (treniruotis), o kitas gal mažiau talentingas, bet jis moka save stumti į priekį ir galiausiai tas sunkiai dirbantis dažnai pasieks daugiau“, - savo požiūrį išreiškė Mikas.
Galiausiai šios profesionalaus trenerio paieškos nuvedė iki ispano Adriano Caseso, kuris treniravo ir kone perspektyviausią „MotoGP“ lenktynininką – Pedro Acostą. Pats P.Acosta yra antras jauniausias (po L.Capirossi) motociklininkas istorijoje laimėjęs „Moto3“ pasaulio čempionatą savo debiutinio sezono metu. 2024 m. sezone važiuodamas tik satelitinėje KTM komandoje („GasGas Tech3“) kol kas lenkia abu gamyklinės komandos narius.
Ispanijos „Moto5“ čempionatas ir „FIM MiniGP Baltics“
Dominyko su ispanų trenerio A.Cases keliai susidūrė neatsitiktinai. 2024 m. Dominykas startavo „Mir Racing Cup Moto5“ Ispanijos čempionate, todėl jam prireikė kuo geresnio vietinio trenerio pasiruošimui, kartu dirbti jie pradėjo dar žiemos metu. Mikas išrinko šį čempionatą neatsitiktinai:
„Ispanijos „Moto5“ čempionatas pasirodė patrauklus tuo, kad šioje šalyje motosportas yra kone antra religija, o konkurencija viena didžiausių visoje Europoje. Su ja gali lygintis nebent tik varžybos Italijoje, tačiau šis čempionatas išsiskiria tuo, jog vaikai už dar protingą kainą gali varžytis jau kiek „Moto3“ primenančia technika. Nors ir „Moto5“ motocikluose yra tik 22 arklių galių (AG) varikliai, šie motociklai turi jau 17 colių diametro ratus, savo važiuokle jau kiek primena „Moto3“ motociklus ir net naudoja tas pačias padangas! Tuo pačiu šie Ispanijoje rinkti motociklai yra perpus pigesni nei bet kokia kita alternatyva. Esame numatę startuoti visuose aštuoniose šio čempionato etapuose.“
Šalia to Dominykas dalyvauja ir neseniai pristatyme Baltijos jaunimo čempionate „FIM MiniGP Baltics“. Prieš kurį laiką jau esame rašę, apie šiemet išsipildžiusią seną Adomo Dautarto svajonę – galimybę įkurti Baltijos jaunųjų talentų čempionatą, kuriame geriausiai pasirodę galėtų startuoti pasaulio „FIM MiniGP“ čempionate Valensijoje.
Kitas tikslas – „Red Bull Rookies Cup“
Miko paklausus apie optimistinį scenarijų, jei Dominykas „FIM MiniGP Baltics“ čempionate iškovotų vietą pasaulio čempionate ir Valensijoje pasirodytų sėkmingai. Jei jis pasiektų užsibrėžtus tikslus Ispanijos „Moto5“ čempionate. Kas būtų toliau? Koks būtų kitas žingsnis? Mikas atsakė, kad galutinis tikslas visada buvo ir tebėra startuoti „Red Bull Rookies Cup“ varžybose.
Kodėl taikinyje yra būtent šios, praeityje nė vienam sportininkui tapusios tramplinu į „MotoGP“, varžybos? Atsakymas paprastas, atrankos metu į šį čempionatą prasibrovusiems talentams dalyvavimas viso sezono varžybose yra nemokamas.
„Superbike vaikų akademijos“ narių įtaka
Baigiant pokalbį Mikas norėjo išreikšti padėką „Superbike vaikų akademijos“ nariams: „Manau mes turime labai vieningą komandą, tarp jų turime daug vaikų, jų tėvų ir visi esam tartum vienas kumštis. Mes visi nuolat vieni kitiems padedam. Jie pasirūpina mano vaikais, aš padedu kuo galiu jiems. Mes su žmona kartais būname labai užimti ir manęs dažnai dėl skrydžių nebūna, todėl jei ne jie, Dominykas tikrai negalėtų dalyvauti daugelyje varžybų. Todėl mūsų visos bendruomenės pastangos sudaro nemažą galutinio Dominyko rezultatų sudedamąją. Mūsų vienybė padeda kiekvienam judėti į priekį.“
Dominyko Razmislavičiaus mintys
Dominykas paprašytas papasakoti koks treneris yra A.Dautartas, palygino jį su mokyklose dirbančiais mokytojais: „Jei jis dirbtų mokykloje, būtų pats geriausias mokytojas. Adomas geba viską taip aiškiai paaiškinti, kad tau nebelieka klausimų. Jei tau vis tiek kas nors nepavyksta, jis duoda tikslias pastabas, ką turėtum pakeisti ir jei jo paklausai - viskas pavyksta.“
Paklaustas ar supranta, kokį didelį šansą gyvenime jis gavo Dominykas atsakė: „Aš tai suvokiu, jei anksčiau dar būdavo dienų, kai nieko nenorėdavau, kai vėliau grįžęs ir patingėjęs, praleisdavau treniruotę, tai dabar tie laikai baigėsi. Supratęs, kad tikrai galiu, pradėjau labai rimtai treniruotis. Esu apie tą nusiteikimą ir tikrų profesionalų mąstyseną kalbėjęs ir su tėčiu, suprantu kiek man daug duoda šeima, todėl ir pats esu dėl tos svajonės pasiruošęs daug paaukoti“.
Paklausus apie treniruotes Ispanijoje Dominykas pasakė, ko jį išmokė A.Casesas: „Dalykas, kurio tikrai gerai išmokau pas jį, tai kaip be baimės ir užtikrinti valdyti slystantį motociklą. Apskritai, dabartinėje „MotoGP“ sergu už jo mokinį ir draugą Pedro Acostą ne veltui. Esu net kartu su juo ir treniravęsis. Kartą jis sėdęs ant motociklo kartu manimi ir grupe kitų vaikų važiavo toje pačioje lenktynių trasoje. Mane nustebino koks jis yra draugiškas žmogus, visuomet padeda nukritusiems. Nors ir važiuoja pasaulio čempionate, jis taip maloniai su visais bendrauja.“
Pasiteiravus ar jaus įtampą, jei „FIM MiniGP Baltics“ čempionate užims poziciją, leidžiančią sezono pabaigoje startuoti pasaulio čempionate Valensijoje, Dominykas sakė: „Nemanau, kad jausiu kokį nors didžiulį spaudimą ir įtampą. Juk jei laimėsiu bus labai gerai, tačiau net ir pralaimėjęs neturėčiau liūdėti. Juk kaip vaikas iš mažytės Lietuvos, kuris net ne kiekvieną dieną treniruojasi, kuris net nėra tokiame lygyje važiavęs, argi jis galėtų dėl ko nors graužtis?“
Pokalbio pabaigoje paklaustas apie tai, ką Dominykas mano, jog reikėtų savyje dar patobulinti, kad pagreitėtų, jis mane šokiravo atsakydamas: „Mintis. Niekas kitas manęs taip nestabdo, kaip mano mintys. Nori nenori visuomet susimąstai kas bus jei nukrisiu, kas bus jei kitų nepavysiu, jei nepasiseks ir sudaužysiu motociklą. Kartais ir važiuodamas galvoju gal geriau čia būsiu kiek atsargesnis, kad išvengčiau skaudaus „high-side“ tipo kritimo ir pan. Manau norėdamas ryškiai pagreitėti pirmiausiai turiu susikoncentruoti į savo mintis, būtent jos mane riboja labiausiai.“
Paklaustas apie didžiausią gyvenimo svajonę Dominykas nė akimirkai nesuabejojęs atsakė: „Tapti čempionu „MotoGP“. Aš nežinau ar berniukui iš Lietuvos tai yra apskritai įmanoma, bet aš tikiu, kad galiu.“
Artimiausias šansas lenktynių trasoje pamatyti Dominyką Razmislavičių bus rugsėjo 1-ąją, Aukštadvario kartodrome rengiamame ketvirtame „FIM MiniGP Baltics series“ čempionato etape.
