Skrydis užtruko gana ilgai – daugiau nei 6 val. Tačiau Lietuvos Dakaro kariai buvo žvalūs, linksmi ir guviai komentavo rezultatus.
Priminsime, kad bene sėkmingiausiai šis Dakaro ralis susiklostė motociklininkui Arūnui Gelažninkui. Jis ne tik pagerino savo rezultatą bendroje įskaitoje (21-oji vieta), bet ir iškovojo specialų trofėjų, laimėdamas pirmąją vietą vienišių („Original by Motul“) klasėje.
Keturratininkas Laisvydas Kancius debiutavo su trenksmu – ne tik pateko į dešimtuką, bet užėmė garbingą septintąją vietą.
Ir Arūnas Gelažninkas, ir Laisvydas Kancius, nepaisydami vėlyvo meto ir spaudusio speigo, išskubėjo namo – į Kauną ir į Klaipėdą.
Beje pirmieji žurnalistų mikrofonus apšildė (A.Juknevičiaus terminas) komandos KREDA atstovai. Pasak Antano Juknevičiaus, jis pasirodymą Dakare vertina gerai, nes su senu automobiliu sunku konkuruoti su varžovais, ginkluotais geresne technika. Taigi reikia pagalvoti apie technikos atnaujinimą. Ne paslaptis, kad Darius Vaičiulis žadėjo nedalyvauti kitame Dakare, todėl Antanas sulaukė klausimų, ar ieškos portugalo. Tačiau diplomatiškai išsisuko – tikisi, ka dėl virusų bus uždaryta Antarktida ir Darius negalės ten išvažiuoti.
Antras pasikalbėti su žiniasklaida išėjo Arūnas Gelažninkas („Zigmas Dakar team“). Jis neslėpė džiaugsmo, nors pirminės emocijos jau nuslūgo. Arūno teigimu, jis pasiekė daugiau nei tikėjosi. Šis Dakaras buvo sunkesnis, nei pernykštis, tačiau pavyko išvengti griuvimų, tad šįkart sekėsi geriau. O toks rezultatas prisidės populiarinant motociklizmą Lietuvoje.
Laisvydas Kancius pritarė, kad jo pasirodymas Dakare prisidės populiarinant keturračių discipliną. Tačiau atkreipė dėmesį, kad situacija mūsų šalyj nėra palanki motosportui, ypač enduro, legalių trasų tam beveik nėra. Todėl Lietuvos valdžia turėtų rimtai pagalvoti, kaip sukurti tinkamą infrastruktūrą.
Iškart dviem komandoms atstovavęs Benediktas Vanagas („Inbank Toyota Gazoo Racing Baltics“ ir „Heston Airlines“) sakė, kad kol kas rezultatus vertinti anksti, reikia analizės. Tačiau neslėpė, kad tikėjosi patekti į dešimtuką. Taip pat komentavo, kad mažiausiai 22 komandos, vos pažvelgus į pilotų sąrašą, buvo vertos TOP10, todėl konkurencija buvo labai didelė. Kita vertus, pasak B.Vanago, realių pretendentų skaičius galėtų būti ir 30.
Didelio dėmesio sulaukė Felipe Palmeiro, kuriam Lietuvos šaltis tapo rimtu iššūkiu – temperatūrų skirtumas tarp Džidos ir Vilniaus siekė 48 laipsnius. Portugalas prisipažino, kad toks šaltis jam yra didelė egzotika. Felipe taip pat sakė, kad šiame Dakare organizatoriai labai pasistengė, formuodami trasas, todėl navigatoriai turėjo nemažai darbo.
B.Vanagas sutiko, kad kiekvienas Dakare gauna tai, ko yra vertas. Kitaip tariant, užimta galutinė vieta atspindi, ko vertas buvo pasiruošimas. Tarkime, nebuvo daug laiko prisipratinti naują automobilį, iš esmės teko tai daryti jau prasidėjus Dakarui.
Kita vertus, optimizmo teikia kai kurie skaičiai. Pavyzdžiui, 2019 m., kai B.Vanagas su S.Rozwadowskiu užėmė 11-ą vietą, nuo lyderio jie atsiliko 8 val. O šiais metais – tik 5 val. Tai rodo, kad užimama vieta yra reliatyvi sąvoka, ji tik iš dalies priklauso nuo realaus greičio, nes lemia daugybė skirtingų faktorių.
P.S. Sekmadienį vakare žiūrėkite 15min GAZAS laidą „15min su Dakaru“, nufilmuotą lėktuve. Savo mintimis dalinsis keturratininkas Laisvydas Kancius.
