„Mano tėvai buvo paprasti imigrantai, kurie tesistengė kaip nors išgyventi. Tėvas buvo kilęs iš Ispanijos, Malagos apylinkių, o mama iš Alžyro. Tėtis prekiaudavo automobiliais, jis taip pat juos remontuodavo, mūsų namo pirmame aukšte buvusiame garaže.
Nuo ketverių metų pradėjau važinėti kartingais ir bet koks žodis, kuriuo galėčiau pagirti tėvus, būtų per mažas, turint omenyje ką jie dėl manęs padarė. Daugelis iš mūsų dažnai kartoja, kad dėl savo vaikų padarytų viską, tačiau kiek iš mūsų tikrai tai realiame gyvenime padarome?
Mano mama ir tėtis matydami mano užsidegimą, norą, nors ir neturėdami jokių garantijų dėl mano sėkmės, negalėdami finansuoti mano aistros, nutarė parduoti mūsų namus, kad tik galėčiau varžytis“, – prisimena lenktynininkas.
Tėvai dėl mano svajonės pardavė mūsų namus
„Jie tuomet nusipirko šešių metrų ilgio namelį ant ratų ir jame visa šeima trejus metus gyvenome. Ištisus metus keliavome po visoje Europoje vykstančias kartingų varžybas. Kaip vaikui, nebuvo lengva vieną dieną suprasti, kad nebeturėsiu, nors ir mažo, bet savo kambario. Bet viskas buvo dėl svajonės“, – pasakojo E.Oconas.
Estebano mama Sabrina taip tikėjo savo sūnumi, kad dėl jo atsisakė komforto gyventi patogiuose savuose namuose. Žvėriškai į savo tikslą susitelkęs Estebas net nelankė mokyklos, jam vaikystėje pamokas vesdavo mama.
„Tėtis nesudvejojęs sutikdavo atlikti bet kokį vaidmenį – jis buvo ir vairuotojas, inžinierius, jis planavo, užsiėmė logistika bei buvo mano kartingų mechaniku. Jis kartu su mama visiškai paaukojo savo gyvenimus ir gerovę dėl mano svajonės.
Vis dėlto tai turėjo savo kainą. Aš labai nemėgstu kalbėti apie tuos laikus. Tada nebuvo lengva ir man. Niekada neturėjau vaikystės, neturėjau laiko pabūti jaunas ir tiesiog gyventi, augti kaip ir visi vaikai. Tėvai labai aukojosi, ir aš supratau, kad neturiu teisės nepasiekti tikslų. Aš privalėjau laimėti. Aš ant savo pečių labai ankstyvame amžiuje pajutau didžiulę atsakomybę. Aš dėl to net greičiau subrendau“, – atviravo E.Oconas.
Apie idealus ir „Ferrari“
Estebanas niekada neslėpė, kad jo idealas visada buvo Michaelis Schumacheris.
„Aš mačiau beveik visas jo lenktynes, visada buvau už Michaelį. Aš dar kartingų laikais lenktyniavau irgi su tokios pačios raudonos spalvos šalmu, „Ferrari“ komandos atributika papuoštu lenktynininko kostiumu. Vienintelis skirtumas, kad ant maniškio šalmo buvo ne Michaelio, o mano vardas. Dabar pasikeitė spalvos, tačiau palieku to paties stiliaus dizainą. Jis visada liks toks pat.“
„Ir „Ferrari“ komanda man iki šiol tebėra ta pati didelė svajonė. Kaip ir bet kuris kitas lenktynininkas, vieną dieną norėčiau joje važiuoti“, – atskleidė E.Oconas.
Vienintelis istorijoje nugalėjo M.Verstappeną
Būnant keturiolikos jį pastebėjo Ericas Boullier. E.Oconą ėmė globoti „Gravity Sports Management“ įmonė. Kuri ieškojo ir finansavo talentų ugdymą „Renault“ F1 komandai.
Estebanas pradeda pasakoti: „Pirmasis varžovas, kurį privalėjau įveikti ir tą padariau, buvo ne kas kitas, o Maxas Verstappenas.“
E.Oconas kalba apie „FIA Formula 3“ Europos čempionatą, kuriame jis pirmas ir vienintelis žemesnio rango varžybose pranoko garsųjį viską iš eilės jaunystėje laimėjusį olandą.
„Mes su Maxu susitikome 2014 metais. Pirmame mano tarptautiniame, dideliame čempionate. Tais metais mes su M.Verstappenu žiūrovams padovanojome daug įspūdingų kovų trasoje. Jis pelnė daugiau pergalių, tačiau aš buvau stabilesnis ir tapau Europos čempionu.“
„Visą laiką tarp mūsų trasoje virė arši kova, juk abu kovėmės dėl savo ateities“, – pasakojo E.Oconas.
Gyvenimą pakeitęs žmogus
„Maxas tuomet „FIA Formula 3“ čempionato bendroje įskaitoje liko trečias ir kitais metais gavo vietą F1. O ką galėjau padaryti aš? Netgi mano užimtos aukštesnės vietos nebuvo gana, o važiuoti kitais metais aš tiesiog neturėjau už ką“, – nusivylimu dalijosi E.Oconas.
Autosporto pasaulis kartais negailestingas. Tą žiemą supratęs, kad net pergalės „FIA Formula 3“ varžybose gali būti negana, Estebanas nuleidęs rankas vėl grįžo pas tėvus. Tą žiemą jis net pradėjo kartu tėčiu dirbti mechaniku, kartu remontuoti automobilius.
Visgi net ir laimėjęs, Estebanas negalėjo sau leisti pralaimėti. Jis kartą surinko Toto Wolffo, kurį jis susitiko per varžybas Hokenheime, telefoną ir paskambino jam prašydamas ištiesti pagalbos ranką.
Ir ką jūs sau galite pagalvoti? Už kelių savaičių Estebanas jau sėdėjo GP3 serijos bolide. Jis vėl negalėjo sau leisti pralaimėti. Dėl šeimos, dėl T.Wolffo.
Jei ne T.Wolffas, kuris vienintelis man tada taip padėjo, dabar greičiausiai kur nors „McDonalds“ užkandinėje gaminčiau mėsainius
Ir nepralaimėjo, tapus GP3 čempionu jį „Mercedes“ pakvietė prisijungti prie jų jaunųjų talentų programos. „Jis ateityje taps tikra superžvaigždė“, – tuomet kalbėjo T.Wolffas.
„Aš neturėjau nė cento. Jei ne T.Wolffas, kuris vienintelis man tada taip padėjo, dabar greičiausiai kur nors „McDonalds“ užkandinėje gaminčiau mėsainius“ , – juokėsi E.Oconas.
„Po pergalės GP3 čempionate debiutavau F1 2016 m. sezone, „Manor“ komandoje, pakeitęs R.Haryanto. Tačiau po to sezono vėl susidūriau su problemomis. Metų pabaigoje ši komanda bankrutavo ir vėl likau be darbo.“
Vėl kovoje
Šį sykį jam pagalbos ranką ištiesė jau Otmaras Szafnaueris, kuris tuo metu vadovavo „Force India“ (dabar „Aston Martin“). Tai būtent jis pasikvietė Estebaną į savo komandą. Jaunasis prancūzas užuot švaistęs staiga pradėtus uždirbti didesnius pinigus, vos tik jų kiek daugiau uždirbęs, padėjo tėvams pasistatyti naujus namus, kuriuos jie kadaise dėl jo pardavė.
Pradėjęs uždirbti didesnius pinigus, padėjo tėvams pasistatyti naujus namus, kuriuos jie kadaise dėl jo pardavė
Ir tada prasidėjo... E.Oconas su komandos draugu S.Perezu tartum pradėjo karą lenktynių trasose.
Tačiau po dviejų sezonų komanda ir vėl susidūrė su finansiniais sunkumais. Atėjus naujam savininkui – milijardieriui Lawrence'ui Strollui, reikėjo užleisti savo vietą jo sūnui (Lance'ui Strollui).
„Tuomet aš vėl galvojau, kad galbūt padariau per mažai. Nors antrojo sezono metu dažnai būdavau greitesnis kvalifikacijų metų, S.Perezas mane bendroje įskaitoje abu metus aplenkė. Sužinojęs, kad su manimi nebepratęs sutarties, atsimenu tiesiog grįžau į savo stovėjimo aikštelėje pastatytą nuomotą automobilį ir jame verkiau. Tada galvojau, kad mano karjera F1 dabar tikrai baigta“, – pasakojo E.Oconas.
Nauja viltis
Nors, kaip pats E.Oconas sako, tuomet jis tiesiog nestygo savo vietoje noru važiuoti, bet jam niekas nesuteikė šanso. 2019 metų sezone jis net nestartavo čempionate, o tik užėmė „Mercedes“ rezervinio piloto vaidmenį.
Kitais metais jam duris pravėrė seni geri draugai iš „Renault“, kurį jie kadaise buvo pasikvietę į savo jaunųjų talentų akademiją. Taip padėję padėti pirmuosius žingsnius autosporte.
Prisijungus prie „Renault“ (dabar besivadinančios „Alpine“) jo ir vėl laukė bekompromisė kova. Ypač matoma pastaraisiais metais, kai jis trasoje nuolat aršiai stumdosi su komandos draugu F.Alonso.
2022 m. Vengrijos GP metu, matydamas, kaip E.Oconas gina savo poziciją tartum liūtas, Fernando radijo ryšiu komandai net pasakė, kad niekada gyvenime nematė tokios gynybos, kaip E.Ocono.
Komentatoriai kartais to nesupranta, tačiau E.Oconas puikiai žino, ką reiškia likti be vietos. Todėl jam kiekviena akistata su komandos draugu yra principinė. Prireikus, jis už savo pozicijos kabinasi nagais ir viskuo, ką tik turi. Galiausiai šiaip ne taip prisikasęs prie išsvajotosios „Formulės 1“, Estebanas nežada be kovos atiduoti nė centimetro lenktynių trasos.
E.Ocono ateitis
Šiuo metu Estebano ateitis atrodo šviesesnė nei bet kada anksčiau. Jis turi ilgalaikį kontraktą su „Alpine“, kuris galios iki pat 2024-ųjų. Taip pat komandai nuo šių metų pradžios vadovauja O.Szafnaueris, būtent jis kadaise surizikavo jį pasikvietęs į „Force India“.
Pagaliau turėdamas nors kokias garantijas dėl savo vietos, komandos vadovų palaikymą, E.Oconas supranta, kad dabar yra tas laikas, kai jam suteikiamos visos galimybės. Tik reikia parodyti, ką gali.
