Leidimai Rusijoje – ne problema
Viena iš pačių svarbiausių „Ladoga Trophy“ sudedamųjų dalių – trasų grožis ir įvairovė. Jos išsidėsčiusios aplink didžiausią Europos ežerą – Ladogą. Prieš 15 tūkst. metų pasitraukusių ledynų suformuota Karelija Rusijoje pasižymi unikalia gamta – ledyninės kilmės ežerų gausa, kurių pakrantėse vartosi didžiuliai rieduliai. Tarp viso to – ir milžiniškos specifinės pelkės.
Ir per visą šį gamtos stebuklą jau dvidešimt metų iš eilės keliauja „Ladoga Trophy“ lenktynių maratonas. Šį kartą, jubiliejinėje varžybose dalyvauja rekordinis dalyvių skaičius – 280 visureigių, motociklų, dviračių ir amfibijų.
Varžybų organizatorius Jurijus Ovčinikovas sako, kad gauti leidimą bekelės fiestai rengti nėra problema. Kadangi visi tie miškai, ežerai ir pelkės priklauso valstybei, tereikia gauti Rusijos aplinkos ministerijos leidimą. Gerokai sunkiau trasas paruošti.
Kiekvienai grupei – skirtingos trasos
Visoms dalyvių grupėms parenkamos skirtingos trasos. Taigi skirtingais maršrutais važiuoja ne tik automobiliai, motociklai ar dviračiai, bet ir jų pogrupiai: TR1, TR3, TR3 kategorijų visureigiai trasoje susitinka retai. Nes TR3 klasės bekelės prototipams skirtoje trasoje stipriai modifikuoti, bet daugiau mažiau standartiniai TR1 visureigiai nepravažiuotų. O šių trasa savadarbiams traktoriams būtų per daug paprasta.
Kad paruoštų 1 valandą sportininkų važiuojamą trasą, organizatoriai sako sugaištantys 10 valandų. O dalyviai greičio ruožuose užtrunka toli gražu ne 1, o 3, 4, ar net daugiau valandų. Ir taip aštuonias dienas!
Trasas sudarinėja pėsčiomis
„Pirmiausia yra išstudijuojami žemėlapiai, ieškome įdomaus reljefo su upėmis, pelkėmis. Veiksmas vyksta kuo toliau nuo gyvenamų teritorijų. Tose vietose vyksta žvalgyba pėsčiomis. Jeigu viskas tvarkoje, ir galima tęsti įdomią trasą, į mišką leidžiamas visureigis, nustatomas ir pažymimas juostomis tam tikras maršrutas, dalinai išpjaunami nukritę medžiai. Fiksuojami GPS taškai. Nustatomas trasos sudėtingumas ir orientacinis įveikimo laikas.
Pats sudėtingiausias dalykas – iki tų vietovių rasti tiesioginį kelią. Kad ir techninio aptarnavimo transportui būtų galima privažiuoti iki to greičio ruožo starto.
Trasų žvalgyba vyksta nepriklausomai nuo to, koks būna oras. Neretai lūžta technika. Tada tenka maitinti uodus ir kitus vabzdžius, taisyti visureigius miške. Kartais įvyksta ir nenumatyti susitikimai su meškomis, kai vienintelis komandos turimas ginklas – navigatorius“, – trasų sudarymo specifiką pasakojo organizatorius Jurijus Ovčinikovas, neretai gyvenamąją vietą perkeliantis į laukine gamtą aplink Ladogos ežerą ir kiekvieniems metams ruošiantis skirtingas bekelės maratono trasas.
Organizatorių staigmena 20-oje „Ladogoje“ – net dvi naujos trasos dalyviams.
„Lenktynės visada vykdavo tai į vieną, tai į kitą pusę aplink Ladogos ežerą tomis pačiomis vietovėmis, tik kasmet būdavo pakeičiamos trasos, išdėliojami nauji taškai. Juk viską vykdome gana ribotame gamtos plote, naujas trasas ten surasti sunku. Bet šiemet mums pavyko tą padaryti, ir radome labai gražias, sunkiai pravažiuojamas apylinkes. Dalyviams ir žiūrovams tai tikrai patiks“, – kalbėjo „Ladoga Trophy“ organizatorius Jurijus Ovčinikovas.
